Kategorija: Papathings’ai

Nueinu su trapučiais darželin. Maniškių grupiokai vos ne rankas tiesdami: – Aš noriu trapučių. O aš: – Gerai, kad nori. Bet mano mažiai jau žino šitą žaidimą ir sufleruoja: – Sakyk ‘prašau’ ir duos. Įdomu, daugelis vaikių badaus, bet nebus mandagūs.

Vaikis prieš miegą žaidžia maigydamas mano raukšlėtą veidą. Aišku, dar ne baseto lygmuo, bet mažiaus pirštai jau randa ką suimt, ką patempt. Staiga beminkydamas pareiškia: – O! Užpakalis! Įdomus būdas išvadint subinveidžiu.

Dukra dar kartą prasieina buldozeriu per mano trapų egzistencijos jausmą. – Tau daug metų? – Dešimtkart daugiau nei tau. – Tai tau nebedaug liko, – ne tai teigia, ne tai klausia. Ir dabar su Brangiausiąja svarstom, čia juokinga ar ne.

Jau penktus metus švenčiu tėvo dieną, bet vis dar nežinau kaip. Žvakučių pūst nereikia. Šventinės dainos nėr. Tave sveikina, bet ir tu turi sveikint. O tada pripuola Brangiausioji su mediniu, na tuo kur per motinos dieną tėvai skaldo: jei ne aš, nebūtų ką švęst.

Penkias valandas šeimos šventėj persekiojam vaikį siūlydami pavalgyt. Ans arba atbulais dantim pakramto ką, arba griežtai atsisako. Jau ruošiamės išvykt. Prie durų ans pareiškė, kad nori valgyt. Vinių nenori? Viską jau suėdom gi!

Užtikrinu, kad per penkis tėvavimo metus atsiprašiau daugiau kartų nei iki tol per visą gyvenimą. Mano vaikiai iš manęs išgirdo ‘atsiprašau’ dėl įvairių dalykų. Ir dėl to, kad buvau nebais geras tėvas, ir dėl to, kad neteisingai nulupau bananą.

Jei nestabdyčiau vaikių, tai grožio mylėtojai, viską nudraskytų. O, alyva žydi. Reik skint. Žiū, jazminas skleidžias, reik puokštės. Bet žinot kas baisiausia? Kai jiems nusibosta nešt buketus, viską man atiduoda. Ir einu toks, su įkalčiais, žydinčiom šakom apsikaišęs.

Mačiau vaizdą nuo kurio pakibau. Kaimynų mergina turi vaikiną. Jis ją parlydi ir kurį laiką jie glėbėsčiavos po langais. O pakibau, nes susimąsčiau apie savo dukrą, kaip reaguočiau matydamas apkabintą ištysusio berno? Na o jaunuoliai matė į juos spoksantį diedą lange.

Linksma kai kieme daug vaikų. Erzelys. Šurmulys. Ryksmai. Klyksmai. Vienžo, vaikiai reikalauja dėmesio iš kitų vaikių ir bent keliom akimirkom palieka tėvus ramybėj. Bet yra minusas, minioj anys lengviau pasiplauna iš kiemo ir taip sukelia nerimą praganiusiams tėvams.

Susikamšom į mašiną. Mes keturi ir močiutė. Sūnus: – Kažkas smirdi. – Ne kažkas, o močiutė, – paaiškina dukra. Bus močiutei salotas su šviežiais svogūnų laiškais ruošti prieš kelionę su mano tiesąsakiais.