Kategorija: Papathings’ai

Perkant mažiams batus karts nuo karto ateina mintis: ‘ant išaugimo’. Kadangi batus jiems perku dažniau nei sau, šiandien pagavau save iš inercijos apie sau perkamą avalynę galvojant: ‘ant išaugimo’. Bet laiku save sustabdžiau. ‘Kokio dar išaugimo?! Senapėdi, tu!’

Kaimynai anksčiau sumigdė mažius. Tačiau atskubėjo mūsiškiai, atsistojo prie tvorelės ir romantiškai susėdusią vakarot porą vis kalbino ir prašinėjo trapučių. Čia kažkoks slaptas bendradarbiavimo užknisant tėvus susitarimas yra? Kai vieni vaikiai negali, kiti perima?

Vaikiai kieme mėto kamuolį. Žaidimas po truputį tampa nevaldomas. Kamuolys vis stipriau metamas į namo sieną. – Na viskas, mažiai, baikit žaist kamuoliu! Nešu šaškes, – grasinu. – Kam tos šaškės? Kad ir jas mėtytų? – nusistebi Brangiausioji. Jo, pavojingas žaidimas.

Išlėkę iš namų vaikiai tyrinėja pasaulį. Mokos naujų dalykų. Dažniausiai būna ramūs, mandagūs ir… pakenčiami. Namuos gi jie tyrinėja tik vieną dalyką. Kur baigiasi TĖVŲ KANTRYBĖS RIBOS. Baigsis jūs ten stumdytis ar ne?!

Bevaikščiojant darau mažiaus nuotraukas. Vienžo, turiu savo berno ir kokių penkių skirtingų pagalių, šakų nuotraukas. Ir kaip sunku vaikių įtikint palikt naujus radinius nepartemptus namo. Rodos geriausius draugus išduotų.

Demonai! Mus ėda vos progai pasitaikius, bet tik tada, kai nėr aplink kitų vaikių. O jei šalia kiti mažiai, tai mandagūs, ačiū, prašau, atsiprašau. Vos tik svetimų vaikdirbių kūriniai pradingsta iš akiračio, savi vėl užšetonėja. Reikia šalia laikyt svetimą vaikių.

Vasara gerai. Aišku, daržovės šmaržovės, uogos spuogus, bet svarbiausia, kad galim valgyt kieme. Vakarienė, mažiai viską nutrupina, pribarsto. Nubrauki žolėn, vabalų rūpestis. O ir robotas siurblys paatostogaut gali. Neminint jau kolektyvinio vaikių sportinio valgymo.

Aš prisipažinau. Atsiprašiau. Nuoširdžiai atsiprašiau. Kelis kartus. Atgailavau… Bet,.. bet man neatleido. Ir aš niekaip negaliu atitaisyti žalos, nes tą nupiepusį žaisliuką, su kuriuo nežaidė jau kelis mėnesius, išmečiau prieš daugel mėnulių.

Gali kiek nori tyrinėti suaugėlius, bet kol nesuprasi kaip veikia mažiai, nė velnio nenutuoksi kaip sukasi žmogusų šarabukai. O jie sukasi BELENKAIP! Vaikiai pratina prie chaoso, verčia susitaikyti su mintim, kad logika nieko nelemia, kad viską valdo BARDAKAS galvose.

Nesuprantu kur dingsta vaikių energija. Vieną akimirką jie gali lakstyti, važinėt dviračiais, lipt, šokinėt, bet tik pašauk namo… Viskas! Jėgos išgaruoja. Kojas vos pavelka, vos užtenka jėgų surinkt daiktus, tačiau… zyzt dėl to, energijos pilni.