Kategorija: Papathings’ai

Kartais kai aš, ar Brangiausioji prižiūrim vaikius po vieną, gimsta klausimas: – Kaip sekas? – Prasidėjo isterikos, žliumbimas. – Dėl jo? Ir supranti, kad papasakoti kaip viskas prasidėjo gali, bet… bet priežastis tokia alogiška, kad net nėr prasmės apie ją kalbėt.

Geriausias jausmas papaujant apima, kai vienas vaikis prisiglaudžia iš vieno šono, kitas iš kito. Ir viskas šaunu, ir miela jei ne karšta, pačiam neprireikia į tualetą ir kuris nors mažius nesugalvoja pakibint kito. Ach tie trapūs momentai.

Mano šių dienų didvyris yra trijų vaikių tėvas, kurs automobiliu su žmona ir trim mažiais nuvažiavo iki Kroatijos. Klausom jo siaubo istorijų kol dar tų košmarų nepamiršo, nes po savaitės kitos, tikrai atsiras atostogų nostalgija ir mintys, kad ne taip ir sunku buvo.

Kelintą vakarą turim ilgus pokalbius su dukra prieš miegą. Kalbam apie oglius, Halką, Tanosą, matematinę begalybę, planetas. – Jei visa tai suprasi tau sprogs galva. – O kaip būna kai ‘sprogsta galva’? Ir matau, kad akys jau merkias, nes galvoj sprogo nuovargis.

Vaikis gavo laikroduką nenaudojamą panešiot. Tai ne tik juokingai atrodo, kai karts nuo karto į jį pasižiūri ir kažką paspaudinėja, bet ir užknisa vis tikrindamas ir tikrindamas kas minutę ar ir manam laikrodį pasikeitė skaičius.

Sumeti vaikius į krūvą ir jie turi jėgų lakstyti, maudytis, net valgyt visą dieną. Bet tik pradėk ištraukinėt po vieną iš to būrio ir pamatysi, kad jiem energijos liko tik kvėpuot. Na gal dar saldainę valgyt. Visas šurmulys laikės ant pakazuchos viens prieš kitą.

Kai Brangiausioji pasiūlė kelias dienas paatostogaut atskirai, aš su vienu vaikiu, ji su kitu, buvau skeptiškas. Bet per pirmą pusdienį be brolio-sesės muštynių, paklusnaus vaikio. Pradedu tikėti, kad geriausios šeimos atostogos yra atskirai.

Mūsų mažoji šeima šiandien sumažėjo. Išėjo katinas vardu Katinas. Rainis matęs Brangiausios ir mano draugystės pradžią. Šeimos gimimą. Abiejų vaikių atėjimą. Gero klajojimo amžinuosiuos medžioklės plotuos, Drauge. (matau kaip jis dingsta aukštoj žolėj iškėlęs uodegą).

Kavinėje vis dar nežinom kaip užsakyti maistą. Ar imt užkandžių, sau antrus. Ar vis gi pakovoti pusvalandį su vaikiais bandant jiems sumaitinti tai ką jie PATYS SAU IŠSIRINKO, o po to likučius sudoroti patiems.

Vaikis pareiškė, kad kai jis turės mažių, tai duos jiems po TRIS saldainius. Vienžo, nepasiekiamas tikslas man, nes aš tik per didelę kančią sugebu išskirt savo maziams po DU saldainių.