Kategorija: Papathings’ai

– Stumk! Spausk! Na kodėl gi nespaudi? Varom, varom… Ne, čia ne gimdymo namuos tokios atrakcijos. Čia ROTO viruso išprovokuotos mažiaus treniruotės ant klozeto. Tikrai negalvojau, kad šito reikia mokyt. Tėvauji žmogus ir mokais.

Paprašėm Močiulės padėt su atsigaunačia ligone. Tai dukra truputį pasivaikščiojo, truputį pabendravo, o po to nuvarė pas draugę, žaist, pietaut, festivaliaut. Pailsėjo Močiulė truputį. Mažė atliko reklaminį sirgimą. Įtariu, kitąkart taip paprastai nepraeis.

Nieko nėra šauniau kaip vaikių dovanos. Vat gavau poilsio dienų. Aną savaitę neplanuotai paatostogavau, nes susirgo dukra. Panašu, kad šią galėsiu pats pasivartyt su tempa lovoje ir praleist kokybišką laiką su triedžiančiu sūnum. Va tokias dovanas namo sunešė mažieji.

Vaikiai ir šiaip norėjo į anglų kalbos būrelį. Nes nesupranta ką grupiokai kalba, kas filmukuose vyksta. Bet mes dar pastiprinom jų norą sakydami, kad mokėdami anglų, jie supras mūsų, tėvų, slaptus pasikalbėjimus. Tiesa, nutylejom moką dar rusų, bet čia mūsų reikalas.

Kartais prieina dukra, apsikabina ir pasako: – Aš tave myliu. Ir taip gera ant širdies. Kelintą kartą bandau išprovokuot sūnų meilės prisipažinimui ir pirmas jam tariu: – Myliu tave. Kelintą kartą atgal gaunu: – Gerai. Kapiec, koks diedas auga.

Pirmąkart po roto viruso sprogimo mūsų kaimynystėj susitikom tėvukai kieme. Ne visi susirinko. Dar ne visi gali eit laukan, o ir atėję, dar ne visi vaikiai gali lakstyt, žaist. Ir kalbos vis sukas apie tai, kaip išgyvenom šią nelaimę. Apie viltį, kad neganda nuslinko.

Kai įsisuka roto tipo virusas prasideda daug atvirų pokalbių. Sužinai ne tik kada kas triedė, vėmė, bet ir gauni daug atnaujinamos informacijos. Ir kažkuriuo metu pasimeti ir nežinai, ar čia jau prasidėjo pačiam liga, ar nuo visų tu žinučių paprasčiausiai pykina.

Grįžtam visa šeima su kibiriuku, dubeniu. Ir atrodytų esam paprasta prastų grybautojų šeimyna. Tačiau tik mes žinom, kad kibiriukas, dubuo tai ne grybams, o vėmalams. Ir grįžtam mes ne iš šilo, o iš priimamojo.

Visokių būrelių priviso. Karatė. Futbolo. Baleto. Anglų kalbos. Tik rinkis. Mes kaip durneliai klausinėjam vaikių ar jie norėtų vieno ar kito užsiėmimo. O jie, būrelius renkasi pagal pavadinimo skambėjimą ar lankiusių pletkus ir istorijas apie gautus saldainius.

Atvedu vaikį į grupę. Prieina jo grupiokas. Pašnibždom iš po skverno rodydamas faką: – Čia fakas. Negalima jo rodyt. Aš jam: – O tai kodėl man jį rodai? – Kad žinotum, – dar kartą parodo, bet taip, kad niekas be mūsų nematytų. Tai va, brangieji, šiandien pamokė mane.