Kategorija: Papathings’ai

Iki šiol maniau, kad tie žybsintys mažių batukai įdomūs ir prasmingi tik patiems vaikiams. Bet pasirodo, tai visai praktiškas daiktas vakarėjant. Iš toli matai kur pėdina palikuonis. Aišku, gali įjungt stealth modą ir sėdėt kur krūmuos, ar basom pasiplaut iš kiemo.

Brangiausioji nuvežė vaikius parodyt savo vaikystės namo, darželio, mokyklos. Vienžo, vienintelis dalykas, kuris paliko įspūdį, tai kave gaminanti blyną. Tiesa, kai pirmą kartą pro ją važiavom, ji gamino. Antrąkart pravažiuojant ji mus nuvylė ir gulinėjo.

Kiekvieną dieną vaikiai parodo, kad sensta. Vat šiandien, sūnus savo žaislinei mašinai pakeitė tris batarkes. Ir ne šiaip, belenkaip sukišo. Sudėjo teisingai. Mašina triukšmavo. Aišku, yra tikimybė, kad atsitiktinai pavyko, bet aš linkęs tikėt – ans išmoko.

Dukra eina į keramikos būrelį. Jau antrą pamoka buvo. Bet jai viskas sekasi, ir meškiukas pavyko, ir vėžliukas pavyko, na bent taip ji sako. Tai dabar laukiu kada galėsiu pamatyt viską kas jai pavyko ir ar manas sėkmės supratimas sutampa su josios.

Aišku, spaust vaikius valgyt nėr gerai, bet žinot, viskas gi dėl matematikos ir derėjimos įgūdžių lavinimo. – Na dar 10 kąsnių ir gali eiti. – Ne, 3! – Ne, 8 kąsniai. – Gerai. Vienas… Du… Va ir mažius sotus, ir matiekos pamokytas.

Su kaimynu pasibėdavojom kaip sunku vaikius išvest į darželį. Kiek tai atima jėgų. Kokie nusikalę jau iš pat ryto esam. Pasiguodėm, kad kažkas kažko nepadarė. Tada suvokiau. Gi pilnas miestas pervargusių dar prieš darbą žmonių, tad nekeista, kad kažkas kažko nepadaro.

Papuoliau psichologės lovon. Vakare bandžiau išklaust, kas neramina dukrą, o baigėm ilgu, sunkiu pokalbiu apie netektį – močiutės mirtį. Prisiminiau tai ką jį mėgo veikt. Kiekvieną maną susigraudimą lydėjo dukros apkabinimas. Taip mane analizuodama mažė ir užmigo.

Suvarėm vaikius valgyt pietų. Kieme veiksmas. Visi pro langą žiūri, draugus seka. Nevalgo. – Suvalgysiu pirmas ir eisiu su kaimynu žaist, – bandau motyvuot. – Ką žaisit? – nepagavo bajerio Brangiausioji. – Ką? Ką? Mažių stebyklą. Ką ir kiekvieną dieną kieme.

Atrodo, kad su Brangiausiaja turim skirtingus vandens taupymo gebėjimus. Ji moka greit ir su mažai vandens gerai išplauti indus. Aš gi taip pat maudau vaikius. Gi indus man sekasi plaut gan netaupiai. Tiesa, save duše plaunu ne taip taupiai kaip vaikius… ar indus.

Žiūriu į nutrintus, išaugtus batukus su lemputėm-mirksiukais, ir galvoju kaip čia dabar anuos išmest. Čia gi smulki elektronika – LEDai, sensorius, baterija. Tai gal dar lai pamirksi spintoje, kol sugalvosiu ką daryt.