Kategorija: Papathings’ai

Senstančiam vyriškiui reik rūpintis širdim. Jei užsiimi tėvavimu tenka rūpintis ir kitų širdimis. Reik, kad jos nebūtų per piktos, neskęstų liūdesy. Svarbu, kad džiaugsmo būtų tiek kiek reikia, o nevilties nė kiek. Ir besirūpinanti kitų, nepamiršt savos.

Jei nepamiegu pietų poguliuko, tai būnu piktas ir irzlus. Tačiau mano vaikiai to nesupranta, neleidžia nusnaust. Tad po to, vakare, patys ir kenčia nuo zirziančio bei viskuo nepatenkinto tėvo.

Geriausios pasakos prieš miegą, tai pokalbiai apie mano senelius. Ir aš turiu atmintį paklibint ir vaikiams perduodu šeimos istoriją. Pačiu laiku jie pagavo mane klausinėt, nes ir pats jaučiu pamirštąs savo senelius bei prosenelius.

Dukra šiais metais užsimanė lankyt karatė. Praėjusiais metais karatė lankė sūnus. Tai vienžo, pamatysime kas geriau įvaldys šį kovos meną. Nors mažė jau dabar atsivedėjus trenkia vaikiui į veidą, tik spėk blokuot.

Aš jau kokius trečius metus mojuoju po darželio langais, tai matyt, nieko keisto, kad man atmojuoja auklėtoja,.. kuri net nedirba su mano mažiais. O gal mojo, kad dingčiau toliau nuo darželio? Kas ten žino…

Aš dažnai svarstau, kokį mane prisimins mažiai. Ką jie pasakos savo vaikiams, mylimiesiems. Ką atsimins, o ką pamirš. Jų prisiminimuos būsiu blogiečiu, geriečiu ar Kempiniuku Plačiakelniu. Kažkodėl tokios mintys verčia stengtis tėvaujant. O kaip jūs motyvuojatės?

Aišku, su vaikiais galėčiau žiūrėt savo laidas ar filmus, bet aš nemoku skaityt iš lūpų, kad suprasčiau kas vyksta ekrane, nes tuo pat metu manęs GARSIAI klausinėja apie nesusijusius dalykus, o ir multitaskint aš visiškai nemoku. Tai nieko ir nežiūrim.

Vaikiai gadina receptus. Į sriubą įdėčiau krapų, tačiau plaukiojančios žolytės sukelia per daug klausimų ir įtarimų. Dar pakepinčiau tarkuotą morką, bet morkų jie nemėgsta. Tai plaukioja sriuboj mėsa, bulvė, makaronas ir visi nematomi prieskoniai: druska; pipiras.

Parsitempė vaikiai iš lauko visokių šiukšlių. – Darysim darbelį, – pareiškė. Nesuprantu koks čia bus menas, bet… Trumpam dingstu. Grįžtu, kažką klijuoja, kerpa. Dar karta pabėgu. Grįžtu, viskas sutvarkyta. Taip ir nesužinojau ką iš tų šiukšlių buvo galima sukurt.

Turbūt mane atleido… O gal mane labai myli ir suteikė atostogas? Bet tikriausiai mane paliuosavo iš tėvo pareigų. Šiandien vaikiai buvo nuostabiai savarankiški, žaislus neliepti susitvarkė, ABU patys nusiprausė. Ryškiai, mano paslaugų nebreik. Paliuosavo, ne kitaip.