Kategorija: Papathings’ai

Vaikis iš kalendoriaus ištrauktą saldainę kažkur pasidėjo ir nebranda. Aišku, nerimas, paieškos. Atėho dukra padėt broliui ieškot. Akimirka. Saldainė rasta! Suveikė archajiškas rinkėjos genas. Mažius, ryškiai, ateity šaldytuve neras ketčiupo po nosim padėto.

Kai žinai, kad liga kals visiems keturiem, pradedi skaičiuot. Viens atkrito. Antrs atkrito. Liko du. Va ir trečias. Viskas pagal planą. Žiūri į ketvirtą… o ans kaip sveikas, taip sveikas, nu gal tyliai prasirgo. Grįžti laimingas į darbą. O tada tik šnai – KETVIRTS.

Nežinau, gal šiųmetines Kalėdų dovanas paliksiu kitiems metams. Šiais padovanosiu folijos konfeti, nes tiek kvatojimo, kvailiojimo ir gerėjimosi, kurį sukėlė juokingai krentantis sausainio įpakavimo folijos gabaliukas, seniai bebuvo.

Mokymo procesas niekad nesibaigia. Neteisingai ištartus žodžius pataisau. Visus ‘byški’ ir ‘triusikus’, pakeičiu į truputį bei apatinės kelnaitės. Koreguoju angliškų žodžių tarimą. Kartu dainuoju, kad nenusidainuotų. Skaičiuoju, piešiu. Pedagoginu iš peties.

Jei sergi, kai vaikiai namie, nebandyk bėgt į kitą kambarį ramiai išsigulėt. Jie tave suras, o suradę užkankins. Geriau atsigulk svetainėj, ant sofos, įsiknisk į žaislų krūvą. Galėsi ramiai išsisirgt, nes kol bandys tave pasiekt, vis koks žaislas atitraukus dėmesį.

Mano vaikiai tingi tingėt. Nemačiau jų šiaip, be veiklos gulinėjančių. Vis ką žaidžia, krapšto, stato, piešia. Kai nusibosta, imas kitų veiklų. Pykstas, mušas, rėkia. Vienžo, nemoka tingėti. Jau noriu, kad mokėtų, nu nors truputį, patys patingėt.

Papaujant pats baisiausias dalykas yra tai, kad niekas nepasakė, kad reiks dirbt kiekvieną akimirką. Dieną, naktį, miegant, būdraujant. Dirbt ir dirbt… su savim. Toks nesibaigiantis papavimas.

Gal ir per anksti pradėjau rinkt dovanas mažiams. Nes dar yra laiko pagalvot. Tai ir prisigalvoji. Gal per mažai? Gal dar kažko? Va žiū kokie faini pokemonai už dvim eurų. Karoče, per tą meilę plikas, basas po egle kukuosiu. Na bet vaikiau tai dovanom bus užversti.

Ach, mažiai auga ir mokos. Vienam kampe dukra bando paraugėt. Kitam sūnus, kuris dirbtinai kvatoja visų balsu mažei rūgtelėjus. Pilna džiaugsmo tėvo širdis, nes negaliu pasirinkt, nuo kurio erzinančio garso išprotėt.

Prieš savaitę kiti tėvai pasiskundė auklėtojai, kad mano dukra primokė vaikius į žaidimą įtraukt mirtį. Suprantu juos. Viduj tik keistos mintys sukas. Jie ką? Nemirtingi?! Palaukit, ateis dar mano mažė su visa tiesa apie Kalėdų senį. Geisit mirties… žaidimuos.