Kategorija: Papathings’ai

Kavinėj vaikiai rado laisvas, prie staliuko nepriskirtas, kėdes ir pradėjo su jomis žaist. Po kiek laiko jas pamiršo. Padavėja praeidama kėdės gražiai sustūmdė. O man viena mintis verda: ‘netvarkyk, netvarkyk dar, nes maniškiai dar neišejo.’

Su Brangiausiąja turim vieną religinio lygio nesutarimą. Ji nori vaikiams meluot apie Kalėdų senį, o aš tingiu. Kol neradomel bendro sprendimo nedrįstu daužyt svajų. Teko galvot ką atsakyti, kai mažius paklausia ar yra TAS asmuo. Ir radau sprendimą: – O kaip tu manai?

Nu prasirgau darželiniu covid, nu jaučiuos labai pavargęs. Bet Jūs pasakykit dėl ko jaučiu nuovargį? Dėl covido? Ar dėl tėvavimo? Va toks vat kazusas su tokiom ligom. Niekad nežinai, ar čia visad taip buvo ir anoks čia simptomas, ar jau kažkas naujo.

Orveliški nūnais laikai. Facebookas stebi. Gūglas stebi. Valdžia stebi. Kalėdų senis stebi. Šiandien išgirdau, kad kažkoks elniukas taip pat stebi. Mes, seniūkai, dar stebimės stebėjimu. Mažiai jau auga Didžiojo Brolio (Senio?) stebimi ir nebesistebi, kad ans stebi.

Kokia mūsų politika ekranų atžvilgiu geriausiai atspindi tai, kad mažiai džiaugiasi galėdami pažiūrėt ‘Panoramą’. Nu nors ką nors pažiūrėt per tą dideli teliką.

Per vaikius galima pamiršt normalius žodžius. Jei tik nesiimi taisyt jų nusikalbėjimų, gali būt, kad vieną dieną susimąstysi: ‘kaip ten, teisingai, KAMAronai ar makaronai?’. Ir galvosi kelias minutes, lyg mokyklos ir univero nebūtum lankęs.

Dėl to, kad turiu dukrą ir sūnų, prisiklausau santa barbarų. Būtų du bernai, žaidimai būtų paprastesni. Vejonėms trijų lygių šeimos istorijos nereik, nerei princesių, karalių. Užtenka geriečių ir negeriečių. O dabar? Dabar, gaudynės neprasidės jei nebus dramos.

Tie advento kalendoriai, tai nesantarvės skleidėjai. Atrodo tokie pat, BET tą pačią dieną dureles atidarius iškrenta skirtingos spalvos saldainės. JŪS GALVOKIT KĄ DAROT?! Kaip man vaikiams paaiškint?! Norit pasakyti, kad teks pačiam daryt?!

Vakare atkrito vaikis. Namuose mes bandom dirbt nuotoliu, o sūnus visą dieną laukia seses grįžtančios iš darželio. Pristatė spąstų. Slėptuvių iš kurių galės šaut netikėtai į mažę, bei užpakaliu į duris pastatė žaislinį katiną. Nu, kad šikutė iškart pasitiktų.

Vidury nakties sūnus kviečias pas save. Ateinu. Matau, kad nusispardė antklodę. Pataisau, apkamšau. Vaikis versdamasis ant kito šono: – Ačiū. Užmiega. O man taip gera, reiškia mandagus žmogus auga. Aišku, dabar beliko jam užaugt į savarankišką, kad pats užsiklotų.