Trumpi, twitto ilgio, pastebėjimai, atradimai bei džiaugsmai susiję su tėvystės „atostogomis”.
Augini vaikius. Vis matuoji. Koks jų ūgis, svoris, pėdų ilgis. A bais skirias nuo bendraamžių. Džiaugies jų kilais ir centimetrais. Nu o pats, o pats į svarstykles žiūri it į priešą, kurs vis taikos parodyt didesnį nei anąkart skaičių.
Tik dabar supratau, kad visam tam bardake su mažiais yra žymiai daugiau tvarkos, griežtai sudėliotos rutinos. Daugiau reikalų, bet mažiau laviravimo laisvės. Turi būt vaikiai darželyje, reikia kelti, reikia suruošt ir išvežt. Po to parsivežt. Ir taip diena iš dienos.
Jau supratau, viską ką mes darom, tai kovojam. Jie kovoja už teisę bardakaut, lakstyt, rėkaut. Mes už tvarką, ramybę ir tylą. Jie už filmukus, cukrų, žaislus. Mes už tvarką, ramybę ir tylą. Nieks nelaimės. Bus pusiau tvarkinga, pusiau tylu ir daug pribarstyto cukraus.
Prašė mažė Kalėdų senio makiažo ir gavo. Maniau, kad kol namuos bus likęs nors trupinėlis akių šešėlio, nors gramas lūpų blizgesio, tol dukra vaikščios išsidažius it klounas. Bet pasakė Brangiausioji, kad reik dažytis su saiku, tai taip ir daro. Ilgam užteks makiažo.
Koks dar Naujų sutikimas? Koks dar balius-festivalius? Aš miegot nuo pietų noriu, o mano vaikiai pietukams sako NE. Prazombinau iki vakaro. Vėlai, 23 val., mažiai užmigo. Vienžo, MIEGOT visi, o ne petardom tratint! Ir… Ir su Naujais visus.
Tikėjaus, kad vaikiai privers klausytis jų muzikos. Nuo baby šarko iki panelės iš Kauno rajono. Bet, kad anys mūsų melodijas užsakinės grot vėl ir vėl. To tikrai nenumačiau. David Bowie, Jurga, Eurythmics… Ne tik užsakinėja, bet dar ir nusavina. Dabar tai JŲ dainos.
Kalėdos ir tarpušventis pats tas metas mokyt savo vaikius apie tai kas svarbu, apie stebuklą, kurs nušviečia mūsų gyvenimus. Apie mūsų, žiobarų, gelbėtoją, kurs apsaugojo nuo Voldemorto priespaudos, nugalėjo gyvatę. Visa šeima žiūrim Harį Poterį, nes tai svarbu.
Vaikiai dar ne visad pasako prašau ir ačiū, bet dabar jau viens iš kito reikalauja mandagiai paprašyt bei aiškiai suformuluot užklausą. Neprasisuka su lakonišku, zyziančiu ‘prašau duoook’. Ne, dabar mažiai reikalauja: – prašymo; – aiškiai nurodyta ko reikia; – nezyst.
Galima apsinuodyti silke. Padauginti aguonpienio. Bet žaislų, žaislų, anot vaikių, niekada nebus per daug. Jie žino, kuriuos namus dar reik aplankyt, nes ten Senis paliko dovanų. Iš pardės nepavyks išeit neaplankius žaislų skyriaus. Jiems REIKIA DAR!
Manau, kad prie visų Kalėdinių dovanų vaikiams priklauso dar viena, kaip būtinas priedas, kaip batarkės prie elektroninių žaislų. Būtinai reik pridėt dar bent vieną kvadratinį metrą prie turimo būsto. Nes visa sausį galvosiu kur ir kas turi būt sugrūsta.