Kategorija: Papathings’ai

Vaikių nuotaikas matuoju pagal tai ar darant šeimos nuotrauką jie papuozuoja, paprašyti pasimaivo.
Jei NE, tada turėsi dramų ir reikalų, mielas vaikdirbi!

Per tuos vaikius aš vėl pradedu bijot ir nerimauti dėl mokyklos.
O vasara dar net normaliai neprasidėjo.

Per tą tėvavimą tik tvarkos prisidarai ant savo galvos. Na nebūtų vaikių, tai jokios normalios rutinos nebūtų.
O dabar!
Dabar viskas surikiuota, viskas savo laiku. Jei kas ir vyksta ne pagal planą, tai tik suderinus, visiems approvinus.
Pabandyk mažius chaose augint.

Pagrindinis mano darbas yra:
* apkabinti;
* pasidžiaugti mažių pasiekimais;
* dėkoti už teisingus poelgius;
* pagirti juos kitiems girdint.
Šituos visad pamirštu. Nes, knisuos su logistika, maitinimu, auklėjimu, mokymu, bet jei atsimenu, kartais nutinka stebuklai.

Kartais atrodo, kad vaikiai nežino ką reiskia „spaudžia batai”. Bet visad būna vienas iš dviejų:
arba visi jiems nepatikę batai spaudžia;
arba vidury ilgo žygio sužinai, kad mylimiausi, savaites avėti batai trina ir jau nebegali paeiti.

Vaikių alasas kieme gali:
1. Erzint iki negalėjimo, jei tavo mažiai namie ar išvykę;
arba..
2. Būt pagrindine fonine muzika, kurios klausais su pasimėgavimu vis išgirsdamas mielus savo vaikių spygaliojimus, rėkavimus ant viso kiemo.

Jie negali neerzint viens kito.
Gali būt už 10 cm nuo jų, gražiai prašyt neerzint, ir… vis vien viens kitam kažką pasakys, palies, trinktels.
Aš čia pat! Alsuoju jiems į veidus, bet jiems pofig.
Kai gamta kviečia, mažiai atsiliepia. Erzina bei susierzina.

Vasara.
Pagaliau šilti, ilgi vakarai.
Iškart tėvaut lengviau. Po darželio išleidi mažius kieman. Po kelių valandų susirenki alkanus, murzinus.
Nuprausi.
Pamaitini.
Migdyt beveik nereikia, patys lūžta.
Done!

Vaikiai kažkaip lengvai planuoja vienus žaislus atiduoti, kitus išmesti, išvežti, dar kažką padovanoti.
Ryškiai numatę kažką baisiai didelio pirkt… už mūsų pinigus, nes savus tai taupo.

Po dviejų dienų neteisėto įkalinimo sraigė, mano didelėmis pastangomis, buvo išlaisvinta iš stiklinio Alkatraso.
Bėk, sraige, bėk!