Kategorija: Papathings’ai

Bekeliaujant gandras perskrido kelią.
Iš pradžių juokais, po to gal rimčiau, dar rimčiau pagalvojau apie dar vieną šeimos narį.
O po to pagalvojau, kad, matyt, dar neatsigavo galva po kelionės.
Praeis.
PRIVALO PRAEIT!

Grįžti iš komandiruotės ir tampi Išrinktuoju.
Abu vaikai einant tiesia į tave rankas.
Abu nori būt su tavim.
Abiems reikia tavęs.
Kaip gerai, kad kelionė buvo sunki ir pats dar neatsigavęs. Nes kam gi tos jėgos.

Po komandiruotės vėlai grįžęs pirmiausia turiu sesiją su Brangiausiaja, kurios metu pasidalinama naujausia informacija apie vaikius.
Nu kad kitą dieną pradėčiau kaip pilnai funkcionuojantis vaikdirbys, o ne kaip atsilupęs ir nesigaudantis tėvas.

Kai žinai, kad naktį nereikia girdėt vaikių, nes jie toli, toli, kažkoks jungiklis spragteli galvoj ir miegi ramiau bei giliau.
Kaip fainai su smegenim išsidirbinėja ta gamta patapus tėvais.

Komandiruotėj, prie vakarienės stalo su kolegom, tai vienas, tai kitas užsimena apie savo mažius. Tai vienas, tai kitas pasidalina tais pačiais tėvavimo bajeriais.
O aš vis prisimenu kaip šiltai ir jaukiai atsisveikinau su vaikais prieš kelionę.
Pasiilgau?
Pasiilgau.

Vaikis nuėjo ieškot žaislo, po akimirkos kviečia sesę, nes neranda. Atėjus į pagalbą dukra priekaištingu balsu:
– Tai gi va!
Prisiminiau save, kai medžiotojo akis, pripratus prie judančių taikinių niekaip nesugebėjo parduotuvės lentynoj rast prekės.

Radau labai sunkiai įveikiamą, beveik amžiną, žaidimą su vaikiais.
Duodi dešimt minučių per kurias jie turi ramiai pabūt.
Jei triukšmai, ryksmai, pradedat iš naujo.
Galima kiaurą parą žaist.
Nieks nelaimės. Jie neištvers nė trijų, pats užsiknisi teisėjaudamas.

Batų parduotuvėje man apie madą galvot nereikia. Bjaurius ir brangius modelius, aišku, atmetu, bet visą kitą… Easy peasy.
Lieka tik diskusijos ir abipusis susierzinimas svarstant kodėl atmečiau vieną ar kitą pasirinkimą.
Vienžo, juokų darbas.

Kodėl kai vaikį ištinka sunkūs jausmai ir ans negeba su jais susitvarkyti, manasis lėtas, ramus kalbėjimas atrodo it maniako šnibždėjimas?

Kelias dienas vis matuodavom temperatūrą ir žiūrėdavom į termometrą.
Dabar prasideda dienos kai žiūrėsim į laikrodį ir duosim antibiotikus.
Yey!