Kategorija: Papathings’ai

Trumpas pasivaikščiojimas po parką su kuprinytėm pilnom užkandžių pavirto į ilgą pasivaikščiojimą su pasisedėjimais užkasti ir trumpais pavaikščiojimais.

Nebespėju su jais. Atvažiavom prie Krekenavos apžvalgos bokšto.
Aukštokas bokštukas.
Vaikis nuvarė pirmas.
Pusiaukelėj sutikau jį jau besileidžiantį. Užlipęs iš viršaus mačiau, kad ans baigia šalia esantį krūmų labirintą kiaurai praeit.
Manęs dar laukė kelionė žemyn.

Brangiausioji bando susodint besimakaluojančius vaikius į mašiną. O jie:
– Kur važiuosim? Kur važiuosim?
– Į beprotnamį, – kovodama su saugos diržo sagtis atsako Brangiausioji.
– NAMOOOO? – perklausia sūnus.

Leiskit vaikiams rinktis.
Lai jie sprendžia, ką rengtis, kokią gumytę į plaukus, ką valgyt.
Lai renkas, sprendžia, galvoja.
Vienus metus, kitus.
O po to jiems nusibos ir prasidės „tu išrink” era.
Galvojimas vargina, toks ir buvo tikslas.

Mokėm vaikius vengt „jo” žodelyčio, klausdami: „Kur joji?”.
Dasigyvenom.
Brangiausioji kalba telefonu:
– Jo… Mmm… Jo.
Sūnus ant viso kambario:
– Mama, kur joji?
Užsiauginom raitąją kalbos policiją.

Apėjau „Akropolį” net du kartus. Nusipirkau ką norėjau.
Apsisukau per valandą.
Ir taip, buvau be vaikių.
Jaučiuos reaaaaktyvinis!
Brrrrr!
Ar tai…
Vroooooom!

Mano Tetušis bajeraudavo atvežęs snikerį: „dalinam broliškai, ar po lygiai?”.
Tai, kai sako „broliška meilė”, aš, turįs ir brolį, ir sesę, pasimetu.
Tai čia kaip?
Kai bet kokią kainą nori suerzint ir nesivaldai? Ar paprasta meilė?
Ar abu kartu?
Ryškiai šis variantas.

Savaitgalį 7-tą prabudęs vaikis mūsų nežadina. Jis netgi rūpestingai priveria tėvų miegamojo duris.
Bet po to jis virtuvėj kažką veikia. Sklinda keisti garsai, ir tai prabudina daug greičiau, nes velniažin ką reiškia tas kėdžių stumdymas ir spintelių varstymas.

Kai pradedi nuo parodijų, labai sunku paaiškint iš kur jos atsirado.
Vaikiiai susipažino su visa Johnny English serija.
Bandėme paaiškint iš kur Johnny atsirado, rodom James Bond trailerį. Jų reakcija:
– Ne juokinga. Kada bus juokinga?

Vaikis atlikinėja užduotį.
Stebiu.
Jam pavyko įvardinti česnaką, bet svogūno niekaip neatpažįsta.
– Kai pjausto, bėga ašaros. Žinai? – bando padėt mokytoja.
– Ne…
– Česnako draugas.
– Čeburekas? – nedrąsiai spėja mažius.
Prunkšteliu.