Kategorija: Papathings’ai

Mano vaikis turi auksinius draugus ir kaimynus.
Anys jam sunešė beveik visas fūlės čempionato „Lidl” korteles.
Dabar teks žiūrėt rungtynes ir domėtis, nes tas žurnaliukas vaikiškas žurnalo „Žmonės” atitikmuo.
Reiks žaidėjus atpažint ekrane ir suvest su kortelėm.

Esu prisižadėjęs vaikiams pasakytus dalykus vykdyt.
Vienas jų, kai mažiams pasakoma, kad po 10 minučių eisim namo, LYGIAI po 10 minučių einu jų varyt namo.
Problema ta, kad jie jau gal ir supranta kas tos 10 minučių, bet va laikrodžio vis nepažįsta.

Kažkaip ir nesuvedžiau.
Pastebėjau?
Taip!
Vaikiai auga…
Bet nesuvedžiau.
Auga tai auga, nu kiek jie ten auga.
Tačiau nešdamas pro duris jau turiu pasisukinėt, kad ilgos kojos ar garbanota galva netrinkteltų į staktą.
Skersi anys nebepraeina.

Vasarą kuo gera?
Tuo, kad paimti savo išprotėjusius, pasiutusius, šėlstančius vaikius ir išmeti kieman. Lai jie tampa savo draugų problema.
O be to ir namai švaresni ilgiau išbūna, na kol jie negrįžo iš lauko.

Mūsų vaikiams papildomų brolių ir seserų nereik. Sūnus prisižaidžia su kaimynų bernais. Dukra seseriškai pasimuša su kaimynka grupioke.
Išnaudojam kaimynus kiek tik eina.

Rytinės rutinos. 10 minučių švelnaus žadinimo. Po 5 minutes apsikabinimų abiem. 20 minučių raginimų apsirengti, aplankyt tualetą. 10 minučių belekokių derybų. Ir mes jau vėluojam.
Bet aš anksčiau nesikelsiu, nes tik prailginsiu cirką.

Vasarą dar tik prasidėjo onas jau baigiu išnaudot pleistrus lopydamas vaikių prasikiurdytas vietas.
Įdomus bus šitas sezonas. Gal reik ant lipnios juostos pereit?

Kam tiek vaikiam vardus duodam?
Nu gal ir aišku, kad jie mūsų, vaikdirbių, negirdi kai šaukiam per kiemą.
Nu gal ignoruoja, kai bandoma atkreipt dėmesį kambary.
Bet jie net draugus juos kviečiančius išgirsta tik iš dešimto karto.
Reik pradėt saldaines į juos mėtyti.

Tėvavime kaip, teorija atrodo žinai, bet kai išvažiuoji į tikrą trasą apima panika.
Nes jokioje knygoj neaprašytos tos situacijos, kai vienas vaikis nusibalnojo beveik visas galūnes, kitam reikia emocinės paramos, o iš šalutinio bando įkišt nosį kaimynų vaikis.

Kartais vaikius paterorizuoju prašydamas jų pagalbos IT darbo reikalais. Metodas dar žinomas „ruber duck” vardu. Vienžo, klausydami apie Docker konteinerius, pasitikslino:
– Apie šiukšlių dėžes kalbi? Nieko nesuprantu.
Tai va, anot vaikių aš konteinerius krapštau.