Kategorija: Papathings’ai

Na va, vaikiai susitaisė patys pagaliau. Jau kelias dienas ir ryte, ir vakare vis pazyzia, kad nenori į darželį.
Nu tik kelios gražios dienos džiaugsmo darželiu ir vėl viskas po senovei.

Jau atrodė pavyks ir abu vaikius ištarabaninsim vakarieniaut pas kaimynus, bet mus apžaidė.
Mūsų namuos vietoj dviejų vakarieniavo šeši. Nes jei jau tiek, tai kodėl dar nepasikvietus.

Yra darbuos diena „Atsivesk vaikį į darbą ir parodyk ką dirbi”. O jei labai daug dirbi iš namų yra kita diena – „Išvaryk mažius iš savo darbo, kad leistų padirbėt nors kiek”.

Kiemas seniai toks tylus bebuvo dienos vidury. Tas vasarą tvyrojęs triukšmas už lango staiga dingo.
Ir taip gera, malonu, dirbt iš namų. Bo visi skardžiabalsiai dabar darželiuos ir mokyklosna rėkauna.

Tie vaikiai iš vis nuo proto nušoko. Jie ant mūsų supyko, kad mes juos taip trumpai daržely palikom. Jie mat iki pat galo, nuo pat pirmos dienos, nori auklėtojas kankint.
Tamdykit arklius, mažieji sadistai. Bus dar tų dienų. Treniruokitės ant tėvų.

Vaikiai šneka ir patys nesupranta ką sako.
Jau kokias dvi atostogų savaites mažius prabunda ir pirmi žodžiai:
– Šiandien eisim į darželį? Ne? Noriu į darželį!
Tu gal atsipeikėk truputį? Pažiūrėsim kur norėsi eit po savaitės.

Pavydžiu savo mažiams.
Dukra turi gebėjimą ir norą bendraut. Jai lengva pradėt pokalbį. Susirast draugų.
Sūnus gi, turi aistrą sportui. Jam bile palakstyt.
Karoče, susirado dalykų, kurių su tėvu nei pasidalins, nei jam perleis…
Nei pats imsiu.

Mažė su drauge kieme dingo iš vaizdo.
Einu ieškot prašapelių.
Randu už kampo.
Sustojusios merginos kamantinėja kaimynę. Nu kaip kamantinėja… Intensyviai taip, labiau į apklausą panašėjo jų klausinėjimas.

Audra. Vaikiai sėdi namuosna su aukle.
Kankinas visi.
Mažiai lipa sienom.
Auklei pirma pilna diena.
Aš viena ausim klausau audros salione ir už lango.
O vakare svarstau, ar saliono audra nenuneš auklei stogo? Nepaliks mūsų be pagalbos?

Aš valdžiausi.
Nepriekaištavau.
Tylėjau.
Bet kiekvieną kartą jiems šokinėjant baloje norėjau drausminti.
Tačiau valdžiausi, nepriekaištavau, tylėjau.
Nes vasaros balos, tai ne rudeninės ar pavasarinės. Jos tam ir skirtos, turkštis.