Su brangiausiąja svarstėm ar duot vaikiui galimybę paišyt. Tačiau iki diskusijas baigėm prisiminę, kad jis dabar popierių valgo. Kokie dar piešimai?
Menininko karjera palauks, dabar jis neprilygstamas mažius – kaladukų griovėjas.
Trumpi, twitto ilgio, pastebėjimai, atradimai bei džiaugsmai susiję su tėvystės „atostogomis”.
Su brangiausiąja svarstėm ar duot vaikiui galimybę paišyt. Tačiau iki diskusijas baigėm prisiminę, kad jis dabar popierių valgo. Kokie dar piešimai?
Menininko karjera palauks, dabar jis neprilygstamas mažius – kaladukų griovėjas.
Žmogiška, pernelyg žmogiška. Parašyta dažyta, tikrini. Rašo nešiukšlint, o pats gailies neturįs jokios šiukšlės. Gavo vaikius priklijuojamą lėkštę į maitinimo arsenalą. Tad kelias minutes tik tai ir darė, bandė lėkštę apverst.
Viskas su mažium gerai – ne ateivis.
Ach,. kelionės. Pakilt lėktuvu, ramiai pradundėti traukiniu, kažkiek pasivėžint mašina. Kiekvienas mažo vaiko tėvas keliauja kasdien. Na beveik kiekvienas, nes tai priklauso nuo to, kokių transportų priemonių savo žaisladėžėj turi mažius.
Kelionių magija ant kilimo.
Sako, sutikti žmogų su tuščiais kibirais – blogas ženklas, su pilnais – geras. Šiandien per langą pamojavau kaimynui rankoje laikydamas pilną sauskelniusą.
Svarstau, aš čia tipo geras ženklas, ar blogas. Reiks kaimyno paklaust kaip jam sekės po mano mojavimo.
Daugelis mažo vaiko tėvų planuodami kelionę pas artimus ar draugus jaučias lyg sanepideminės darbuotojai. Išklausinėja ar niekas neserga, nešniurkščioja, neturi temperatūros. Neduokdie, kas kostels praeidamas pro raportuojantį. Migom viskas atšaukiama ir atidedama.
Dirbtinės eglės gerai. Paimi iš dėžės, surenki, pastatai. Baigės šventės, paimi, viską padarai atbula tvarka ir ramus.
Dar linksmiau kai ta eglė iš Lego kaladėlių. Paduodi mažiui ir jau išardyta, belieka tik sukraut į žaisladėžę. Procesų optimizavimas ir ne kitaip.
– Ką veikiat? – teiraujas mylimoji.
– Lavinu smulkiąją motoriką. – atsakau.
– Bet vaikis už sofos burzgina su šlepete?!
– Tai aš ir nesakiau, kad vaikio lavinu.
Ačiū Kalėdų seniui, kad atnešė įdomių dovanų. Dabar dviese, aš ir mylimoji, galim sėdėt valandas žaisdami.
Pagriebia mažius užkanduką ir pindzina šalin visais savo keturiais varomais. Keli žingsniai pirmyn, vienas kąsnis. Atsisuka pažiūrėt ar nieks nesiveja ir tęsia kelionę užkrimsdamas.
Nesivejam, vaikių surasim pagal trupinius. Baimingai laukiam įtrinto į sieną maisto.
Kiekvieną vakarą lovon einu su sauskelnėm. Chm… Ne sau… Nu kaip ne sau, sau, kad lengviau būtų naktį… Nu, kad lakstyt nereiktų… Velnias!
Optimizuoju procesus. Sauskelnės po pagalve, vaikio naktiniams pervystymams pasiruošęs.
Kai kalas vaikiui dantys sužinai, kad anas tikras žiurkius. Vat kaladukai mediniai pagraužti, kelios plastikinės talpos rimčiau krimsteltos. Tikrinu baldus, tačiau randu tik katino veiklos pėdsakus.
Vienas dalykas džiugina, mažius rimtai kremta knygas.