Kategorija: Papathings’ai

Paprasčiausiai, niekas nieko neklauso.
Niekas nieko negirdi.
Visi kalba patys sau, visi kitus permuša.
Toks jausmas, kad vienu metu žiūrėtum dokumentiką apie laukinius gyvūnus, serialą nuo 1003 serijos, fone ant viso garso grotų radijas, o pats bandai kalbėt telefonu.

Pagalvojom, kad mūsų vaikiai per mažai pykstasi, tad nupirkom jiems kortas.
Dabar prie kortų stalo galės rietis, niršt ir erzintis, nes kitas nežino, nemoka ar neteisingai žaidžia.

Man tas vaikis gėda klinikose, kad daro, kad daro.
Nes man bais nepatogu prieš kitus tėvus ir daktarus, kad ans toks sveikas, energingas ir žvalus, užima palatą.

Žiūriu į sūnų parke ir bandau sugalvoti jam kličką.
Retriveris? Per šuniška.
Šakinis? Nu gal…
Rastauskas? Didesnis, svarbesnis…
Malkovičius? O brandas jau yra. Dabar tam šakų, pagalių mylėtojui tik priimti šitą tėvo dovaną, kruopščiai atrinktą pravardę.

Vaikis ligoninėj jaučias geriau, nei kitas likęs namie.

Penktadienio naktį stovi vėmalų baloje.
Pats nebaliavojai.
Nieks nebaliavojo.
Vaikė serga.

Mus ištiko pats keisčiausias dantukų fėjos apsilankymas. Pulmonologijos skyriuj, iš vaikio kvėpavimo takų ištraukė dantį.
DANTĮ IŠTRAUKĖ… IŠ KVĖPAVIMO TAKŲ.
Tie pieniniai taip bijo tos fėjos, kad lenda belenkur, kad tik į jos nagus nepatektų.

Su dukra turėjau pasimatymą.
Kol Brangiausioji ir mažius ligoninėj, išėjom į miestą. Pasivažinėjom viešuoju transportu. Pabalsavom iš anksto Seimo rinkimuos. Nuėjom į kavinę su žaidimų kampeliu.
Vienžo, užkėliau pasimatymų kartelę ateities žentams.

Prieš savaitę paaiškėjo, kad vaikiui teks gult ligoninėn.
Ans:
– pranešė visiems kieme;
– daržely apsiskelbė;
– šiandien, prieš važiuojant gultis, spirgėte spirgėjo.
Jis tikrai žino kas yra ligoninė.
Mūsų šeimoj jis dažniausiai gulėjęs.
Bet ligoninė jam it nuotykis.

Viskas!
Aš prieš skiepus!
Va, pasiskiepijau vienas, tai dabar visi aplink voliojasi be jėgų, o man ką?! Rūpintis dabar visais, ar kaip čia išeina?!
Nu dar yra vilties, gal mano liga lėtapėdė, ir aš galėsiu prakaito klane kankintas su visais kartu.

Su mumis liko sirguliuojantis sūnus. Tai mes jį lepinam.
Dukra išvežta pas tetą, tai ją ten lepina.
Susikambinus, dukra greit baigė pokalbį deleguodama tetai supasakot mums visos dienos įvykius, o pati nurūko žaist.
O Brangiausioji bijojo, kad greit reiks parsivežt.