Kategorija: Papathings’ai

Mažų vaikų tėvai žino – kol mažiai maži anie tik atrodo labai protingi. Įdėmiai stebi, veidas būna toks susikaupęs bei kartu susirūpinęs. Visad rodos, vaikis žino kaip viską padaryt, kad būt geriau, bet negali pasakyt.
Paauga ir paaiškėja, kad beprotukai tie mažiai.

Įtariu, kad mažų vaikų tėvai būtų pačiais geriausiais medžiotojais, žvejais. Sėdi, tykoji, lauki momento, o tada tik šast paknopstom iš virtuvės su šaukštu išsižiojusiam vaikiui pateiki pietus. Ir taip kelis kartus.
Na bet čia tik tie tėvai, kurių mažiai nevalgūs.

Pamenat multiką apie Karlsoną? Ten yra epizodas, kur Freken Bok klausia Mažylio: „Atspėk, katroj ausy man zvimbia?”. Šis spėja, kad kairėj, į ką auklė atsako: „Va ir neatspėjai, man abiejose ausyse zvimbia”.
Kartais su dviem vaikiais jaučiuos kaip ta ponia iš multiko.

Tas mažius tai velnio neštas ir pamestas. Vaikščiot dar nemoka, o jau kad dės lenkčių per sofą, įsibėgės ir šoks per kraštą. Įsivaizduoja esąs tikras parkour meistras.
Aha… įsivaizduoja, o tėvus širdies smūgis tai neįsivaizduojamas begaudant tokį akrobatą ištinka.

Viskas! Atėjo paskutinioji… Reikia nusibraukt priskretusių košių kevalą. Susišukuot. Išsikvėpint taip, kad nebeliktų net užuominos į sauskelnes. Viskas, atėjo paskutinioji „atostogų” diena.
Lagaminai supakuoti, parskrendu į darbo pasaulį.

Nebuvom labai triukšmingi, tad vaikis augo gan tylioj aplinkoj. Jam miegant mes cykiai sėdėdavom, nes visad kažkam miegant taip darėm. Atsiradus mažei supratome, ši neaugs tylos šiltnamyje. Jai teks atkentėt vaikiaus keliamas audras.
Bet sunkiausia tai mums, tėvams…

Kartais tėvaujant užsimanai Hario Poterio magijos. „Netikrame prince” Dumbldoras suradęs profesorių H.Trimitą panaudoja kerus sutvarkyti nuniokotą kambarį. Tačiau balsu burtažodžio nepasako!
Kas vakarą su brangiausiąja dūsaujam: „Kodėl mes gimėm žiobarais?”.

Kadais kolegos mokytojai sakė man: „nemoki greit valgyt”. Tiesa, tada sunkiai spėdavau baigt pietus per pertrauką. Dabar stebiu svečius. Bevaikiai tikrai nemoka fastfoodint. Sėdi, mėgaujasi kiekvienu kąsniu, dairos.
Duotum tokiam vaikių prižiūrėt numirtų iš bado.

Po pasivaikščiojimo su brangiausiąja bei dvejais vežimėliais grįžom į kiemą. Mažiaus transportą saugiai priparkavau. Kieme bandėm vaikščiot, suptis, vaikis bandė, mažė parpė. O viduj toks nerimas: „Kur vežimas? Ar kam netrukdo? Ar nepavogė?”.
Be vežimo kaip be rankų.

Katinas metė bergždžią reikalą su mažium ir naująja drauge pasirinko vaikę. Eina ana miegot, šalia įsitaiso Katinas. Ir taip visą dieną. Ans šalia vaikės arba netoli.
Mažius nesijaučia išduotas, paprasčiausiai paskelbė medžioklę. Nesibaigiančią Katino medžioklę.