Kategorija: Papathings’ai

Žinot kas užknisa tėvaujant? O gi tai, kad reikia būt nuosekliam. Pradėjai keistai vadinti kokį nors daiktą, tai dabar būk mielas taip nesąmoningai ir šnekėk, iki kol vaikis sužinos apie sinonimus.
Mašina – garsas pučiant orą per suspaustas lūpas ir besispjaudant.

Menu seną anekdotą, kur vyras su žmona svečiuose vis lenktyniaudavo, kuris išlenks pirmą stikliuką, kad namo vairuotų antroji pusė.
Na mums šios šventės buvo panašios, tik mes lenktyniavom, kuris pirmas sudaužys, suvalgys kiaušinį. Tada perduodavom vietą prie stalo.

Viena vertus Kinder kiaušinis kaip dovana vaikiui rodo fantazijos trūkumą. Kita vertus, kai mažiai pakankamai maži, kad dar būtų saugomi nuo šokolado, tėvukam lieka pieniškas saldėsis.
O ir kokį mažą niekutį galima sukonstruot. Deja, bet ir šįkart ne pimpačkiukas.

Turint vieną mažių galima pakaitom pasėdėt prie švenčių stalo. Su dviem vaikiais visi pasisėdėjimai tampa vaikų šventėm. Su suaugeliais nebūni. Lakioji žaislais nešinas paskui atžalusą ar ratuose vėžini mažiausiąją.
Gražių margučių, o aš einu riedančio vaikio gaudyt.

Esam tokio amžiaus pora, kuri gali turėt vaikių, kurių amžius svyruoja nuo 0 iki 20-ties. Tai jei koks mažius ar jų tuntelis pindzina šalia mums bestumiant vežimėlius, iš šono atrodom it labai vaikinga šeimyna.
O jei jaunuomenė su vežimuku, atrodom it jauni seneliai.

Pavasaris, po gandrinių, pavojingas metas. Ypač pametinukų tėvams. Išlekėm su dviem vežimais tėviškės takais, o tik šast iš už medžių pakylo gandras ir į mus. Mes gi prietaringi,.. po antros raudonsnapio dovanos. Klyktelėjom iš siaubo. Gandras pasirinko kitą kryptį.

Vasaros naktim prie žiburių sulekia daug mašalų, na o šiltom pavasario dienomis į vaikų žaidimų aikšteles surieda namuose užsižiemojęs vežimėlių parkas. Sustoję į eilę prie supynių, pusiau juokais, pusiau rimtai svarstom galimybę užsiregistruot pasisupimams iš anksto.

„Turte, ir skurde. Laimėj, ir nelaimėj.” Žinom šiuos žodžius, bet tik gimus vaikiams suprantam, kad reikėjo antrą pusę priverst įsipareigot papildomai: „ir esant pilniems sauskelniusams, ir nesibaigiančiam zyziadienyj. Iki nuovargis mus palauš.”
Tikra meilės priesaika.

„Kažko skanaus”, iš parduotuvės užsiprašo brangiausioji ir suvokiu, kad… pasiuntė.
Niekad ši užduotis nebuvo lengva, bet maitinančiam mamui rast tinkamą, nealergizuojantį ir SKANŲ užkandį veik neįmanoma.
Aišku kodėl tėvukas erzina pardavėjas prašydamas gimbardojaus.

„Padjom!” sako vaikiai. Su brangiausiąja, trindami akis ir savo senus sąnarius kyla ir pradedam paankstintą rytinį ritualą. Jau jau pradedam įsibėgėt, o tada tik šast viens po kito mažiai išleipsta pirmo miego.
Sėdim, linguojam, niūniuojam smagiai, dar tik 9 ryto.