Kategorija: Papathings’ai

Kelias dienas mano mažiai ir brangiausioji toli nuo tėčio. Draugas klausia:
— Tai ilsies?
Mintyse perkratau viską ką darau kol namai tušti: pėsčiom į darbą; vakare skalbimai; džiovinimai; plovimai; maisto ruošyba; truputį teliko; miegot po vidurnakčio.
— Jo, ilsiuos.

Jau suprantu, kad jei ką, vienus ar kitus savo pirkinius galėsiu pridengt „vaikiams galbūt reiks”. Aišku, kol kas neperku nešiojamo kompo, bet va eidamas parduotuvėj nesusivaldžiau ir nusipirkau muilo burbulų.
Brangiausioji iškart perprato, bet burbuliuot taip smagu.

Gamtoje viskas subalansuota. Jei vienas vaikius nevalgo ir jo maitinimo ritualas užtrunka… per ilgai, ir galų gale daugiau kalorijų sudegina tėvai bemaitindami, nei vaikius jų susimilsta sukramtyt, tai su maže priešingai. Ši žiojas vos prieš akis užmačius šaukštą.

Kol vaikis vienas nesuprasi kas iš tiesų vyksta. Bet vaizdas aiškėja, kai į situaciją įmetam daugiau roplių su sauskelnėm. Pavyzdžiui mažius nemėgsta savo gertuvės, tačiau ją vos pamačius čiumpa puskė. Pats mieliau ima sesės buteliuką.
Iš svetimo butelio fainiau gert.

Atsimenat, kai karštom dienom bemirkstan baloj tėvai nuo kranto kviesdavo į krantą, nes: lūpos mėlynos; drebam; ar šiaip jau per ilgai turškiamės, tad undinais tapsim. Kaip užknisdavo!
Dabar pačiam reikėjo mažių nešt iš balos, nes ans danties ant danties nenulaikė.

Tėvonijoj. Kur pro gimtus namus gali pravaryt bemaikiai važnyčiotojai į vežimą pasikinkę nusususį baltą kumelį.
Neatsileku. Dienos tvankume be marškinėlių išsivarčiau į gatvę. Mažė vežime. Stumiu, galvoju, kad kumelio tik betrūksta. Tada supratau esąs labai neįdegęs.

Gyvenime širdį drasko keli dalykai: paskutinis geros knygos puslapis; žinia, kad nutraukia mylimą serialą; grįžęs namo po karštos darbo dienos tikies rast ledų porciją, tačiau ją kažkas jau suvalgė.
Tačiau pats skaudžiausias kai vaikis apsiverkia išlydėdamas darban.

Aš toks biški nereligingas. Na kaip „biški”? Visai nereligingas. Tačiau kai vaikis su maže pakimba ir net septynias minutes išsižioję klausosi W.A.Mozat „Agnus dei”, pradedu galvot, kad mažu gal kas ten tose aukštybėse ir yra.
Ne! Ne Netvarkos Nykštukas iš mėnulio.

Kartais mažius apsisuka ant kulno ir nuvaro savais takais. Su brangiausiaja tai vadinam: „turi reikalų”. Būna nupindzina iki žaislų, būna nureplioja žemių pakrapštyt. Ne esmė. Svarbiausia, kad tai vaikiaus „reikalai” ir, matyt, jo kalendoriuj tas pusvalandis yra busy.

Mano brangiausiajai reikia, kad tvarka būtų tvarkinga.
Mažiui gi reikia, kad tvarka būtų belenkokia. Visi sukabinti rankšluosčiai numesti. Surinkti žaislai išardyti, o šiukšliadėžės turinys atrestorintas po visą butą.
Katinui vienam tik tvarkos nereikia, ėdesio gana.