Kategorija: Papathings’ai

Atvažiuoja močiutė ir supranti esąs pats seniausias ir neįdomiausias žaislas namie. Į jokius žaidimus nebepriima vaikis. Kankina močiulę visa apimtim siurbdamas jos dėmesį.
Gerai. Nenorit su mumis žaist, ir nereikia. Mes turim mažę. Galim kampe guguot sau trise.

– Kur soskė? – klausiu brangiausios nešdamas vaikių miegot. — Nerandu. – apima lengva panika, nes neįsivaizduoju nakties be šio latekso gaminio.
– Grietinėj žiūrėjai? – po pauzės atsako širdies valdovė.
Atidarau šaldytuvą. Akurat! Grietinės indelyje maudos čiulptukas.

Kur žiūri VRK? Kodėl niekas nesustabdo tos paslėptos agitacijos rinkimų dieną? Ryte rengdamas mažę supratau, kad ši agituoja tėvukus rinkt prezidentę.
Kelnės su žirniukais, aišku, ką čia tokią dieną man bando įprūdit jauniausioji pavardės nešiotoja.

Žaislai, kuriuos reikia surinkt, kurie sudaryti iš kelių dalių, yra labai labai… kaip čia pasakius… lavinantys bei verčiantys sportuoti. Vaikis išmėto detales po visus namus, o tėvukai eina, lankstos, ieško po sofom, lovom, surenka ir sudėlioja taip kaip turi būt.

Vaikis pradėjo vis daugiau kažką pasakot. Įsitaiso priešais, mojuoja rankom visom kryptim ir varo kalbos.
Sėdžiu, linksiu, bergždžiai bandau suprast apie ką jis čia. Baisiausia, kad nieks neišvers, nepadės pramokt jo kalbos.
Kentės mažius su tėvais nesusiprateliais.

Nugirdau brangiausiąją sakant:
– Atvažiuosim, tarp pirmos ir antros, bet tai priklauso nuo mažės valgymo bei nuo vaikiaus miego. Vienžo, atvažiuosim kada atvažiuosim.
Kaip Žiedų valdove: „A wizard is never late, nor is he early, he arrives precisely when he means to.„

Manas mažius turi keistą potraukį popieriui. Tik gauna kokią kartoninę dėžę, tuoj dantimis ją ardo. Taip pat kenčia ir visokie žurnalai, bukletai. Artėjo rinkimai į prezidento postą. Vaikius griebėsi politologo darbo, dekonstravo kelias programas ir sutaršė į skutus.

Sunkus tas naktinio sargo darbas. Jei tik pasigirsta kur koks krepštelėjimas ar krenkštelėjimas bėgi paknopstom tikrint, tik, kad žibintuvėliu nešvieti. Visą vakarą žlibini į mažą ekraniuką ir bandai šešėliuose suprast kas ten juda.
Tokie vat mažų vaikų tėvų vakarai.

Žinot tuos filmukus, kur katės pasibaido akies krašteliu užmačiusios agurką? Tai dabar ir mes su brangiausiaja krupčiojam vos į mūsų akiračio pakraštį įžingsniuoja vaikius.
Kaip dabar suprantu tuos katinus. Baisus dalykas tas iš niekur atpėdinantis agurkas su kojytėm.

Viskas! Vaikis atsistojo ir išėjo. Išėjo laikydamasis už laistymo žarnos galo. O ko neit? Juk jo tikslas yra kaimynų kiemas kuriame ir batutas, ir smėlio dėžė, ir šuns voljeras, ir balandinė.
Prasidėjo naujų guzų gaudymo sezonas bei mažiaus vejonės.