Kategorija: Papathings’ai

Trumpi, twitto ilgio, pastebėjimai, atradimai bei džiaugsmai susiję su tėvystės „atostogomis”.

Padirbinėtojas

Sėdo vaikis ir pasipaišė sau auksinę Pokémon kortą. Nukopijavo, gražiai pavyko. Pranešė, kad nešis į darželį žaist.
Svarstau, kiek užtruks kol ans supras, kad gali belenkokius pokemono puolimo, gynybos skaičiukus pasirašyt.
Dar ne šiandien.

Karčios šaknys, surūgę sodininkai

Kai parašau apie vaikių užduotis, kurias jie daro, karts nuo karto sulaukiu komentaro: „palauk, mokyklos namų darbų, tada sėdėsi!”.
Bet suprantat, mano vaikiams patinka užduotėlės, jiems patinka sėst vėlų vakarą ir kankint mus be jokių namų darbų, be jokios mokyklos.

Laisvos papūgos

Jie skelbia nepriklausomybę viena po kitos.
Pradėjo patys rengtis.
Patys praustis.
Kažką susitempia iš šaldytuvo pavalgyt.
Dantis išsivalo.
Tiesą sakant liko mizeris. Ir jie paskelbę savo tikrą nepriklausomybę galiausiai išlaisvins mus.
O kas tada?

Blogio kalorijos

Tobulas Helovinas!
Visi cukraus priėdę.
Visi pikti.
Dukra raganėja.
Sūnus laukinis.
Many pyktis cukrų karamelizuoja.
Visi šventės apsėsti.
O dar į duris paskambina, ir mes dalinam, dalinam tą cukrų.
Lai saldus šetonėjimo nuodas plaukia į kitus namus!

Gražbyliai

Vaikiai anglų kalbos žodžių žino tiek, kiek pats žinojau būdamas penktoj klasėj, jei ne daugiau.
Reiks pastebėt kiek tarptautinių žodžių supranta.
Jų daugiakalbizmas jiems pravers pliurpiant apie visokius savo reikalus. Galėsiu gėrėtis žodynu nieko nesuprasdamas.

Cukrus ir mandagumas

Darželin atėjau su užkandžiais. Kad kelias namo būtų lengvesnis. Iš karto apstojo vaikai. Išsiaiškinę, kad turiu „gaidelių” pradėjo:
– Noriu, noriu.
Maniškiai:
– Ką reikia sakyt?
– Prašau, prašau.
Padaliniai skanėstą.
Taip „Gaidelis” atnešė mandagumo trupinį darželin.

Vaivorykštės bailiai

Mano vaikiai nei iš šio, nei iš to, vis paklausia, ar gali Kaune berniukas susituokt su kitu berniuku.
Ir kaip man dabar savo vaikams paaiškinti, kad Lietuvoj tai negalima?
Kaip man paaiškint, kad kažkas bijo žmogaus teisių?

Kainos

Po pietų, pilnais pilvais, darganotą dieną, lūžom su Brangiausiaja pietukų pamiegot.
Vaikiai nelūžo.
Leido mums snūstelt. Gražiai ir tyliai žaidė. Tai buvo dovana… Už kurią vėliau susimokėjom. Tyliai ir gražiai jie tądien daugiau nebežaidė.

Vietų nėr!

Mano galvoj telpa Arakio dykumos ir kopos. Imperijos kreiseriai bei šviesos kardai. Dar ten keliauja Geraltas iš Rivijos.
Vienžo, kaip ten dar gali tilpt, tai, kad vaikiai į darželį turi ateit su juodom kelnėm, nes kažką ten šoks?