Kategorija: Papathings’ai

Pažįstami lanko egzotiškas šalis, siunčia fotkes. Bičiulio nuotraukas parodžiau meilei. Ji aiškiai nurodė jam naują atostogų kryptį ir palinkėjo trynukų.
Šiandien tas pats draugas juokais pakvietė salon.
Susilaikiau. Jei paaukliautų, mažu nuvaryt? Nesvarbu kur sala.

Iš pasivaikščiojimo su brangiausiąja vaikis grįžo gerokai užsiturbinęs. Energija liejos per kraštus. Nustebęs klausiu:
— Gal kas nutiko?
— Nu, kad ne.
— Gal ko valgė? – bandau spėt.
— Ne… ai, mažius laižė… tvorą.
Reik išsiaiškint kuri Aleksoto tvora taip turbina.

Papuoliau avarijon. Per galvą triskart pervažiavo pilna raukšlėtų keleivių lengvoji.
Bet nieko, gyvensiu, toliau dirbsiu tėvu. Ne, ne dėl to, kad tam sveikos galvos nereik.
Vaikis prigrūdęs razinų į žaislinę mašiną pasileido varinėt ja per maną skalpą.

Tėvystė yra kultas. Diena suriktuota. Visi veiksmai turi savo slaptą prasmę ir reikšmę. Žiūri keistus, bukinančius filmukus apie pasaulį, kuriam visi laimingi. Valgai čipsus ir saldainius pasislėpęs, tarsi tai būtų nusikaltimas.
Lengvai iš sektos nepabėgsi, tai ilgam.

Burbulinės vonios. Kaskados. Vandens purslai ir taškymasis. Nuogaliai. Masažai. Kūno aliejus. Blizganti oda. Garai ir nuo jų aprasoję veidrodžiai. Visi malonumai vienoj vietoj.
Viskas kaip ir gerai, bet susipranti dirbantis SPA — Susirietęs Prausiantis Augintojas.

Suplyšo. Vėl suplyšo tas lateksinis-guminis gaminys. Neramu. Kas bus? Ar susitvarkysim? Kaip ištversim visą tą triukšmą, alsą? Kaip suvaldysim nesantaiką, pykčius? Nejau, vėl bemiegė naktis?
Viena skylutė, o tiek jaudulio ir nerimo.
Gerai, kad yra atsarginė soskė.

Važiuojant darželin pasakoju brangiausiajai darbe nugirstą pokalbį apie vairavimo pamokas. Esą „praleist iš dešinės” taisyklės esmė apsaugot keleivį.
— Tu pyk, nepyk, bet aš pirmiausiai saugosiu vaikius. – atsako mano meilė.
Ryt sėsiu gale, tarp kėdučių. Bus saugiau.

Pasiėmiau tėvadienį, kad išleisčiau brangiausiąją, besitūsinančią vaiko priežiūros atostogose, aplankyt darbo bei kolegų.
Jaučiat? Reikia laisvadienį iškeist į galimybę neatostogaut!
Gyvenant su vaikiais paradoksų tik daugėja.
Pvz.: esi geras tėvas, jei esi blogas.

Sėdim su meile, restorane. Kalba vis sukas ir grįžta prie vaikių. Toks jausmas, kad jie po stalu.
Išėjo kalba apie kažkokio naminio darbo perėmimą, tai brangiausioji tarstelėjo:
— Dar pasakyk, kad už mane vištieną sukramtysi.
Pauzė.
— Galiu! – užtikrintai atsakiau.

Gavom ilgai lauktą progą pavakarieniaut su brangiausiaja mieste be sauskelniuočių. Važiuodami svaigom apie tai ką užsisakysim. Netikėtai mano gyvenimo meilė ir šoferis persirikiavo į pirmą juostą. Nustebęs atsisukau į ją.
— Gi į darželį būtume nuvažiavę! – paaiškino.