Kategorija: Papathings’ai

Rašydamas apie artėjančias Kalėdas pagalvojau, kad gali tekt ateity vaidint senelį. Ne tą su anūkais, o tą su nugaros skausmu, kurį sukėlė per sunkus dovanų maišas.
Dabar bandau sumąstyt kaip to išvengti. Gal reikia mažiam išdėstyt vaikišką F. Nyčės posakio variantą?

Teigiama, kad glostant išsiskiria meilės hormonas – oksitocinas.
Tai mes su brangiausiaja apsioksitocininę iki pažastų. Nepaglostę pro mažius nepraeinam. Apsinešę nuo meilės sliūkinėjam po namus vos pavilkdami kojas.
Nepatikėsit, bet Katinui glostyt jau nebėr jėgų.

Patinka artėjančių švenčių metas. Vėlinių žvakes parduotuvių lentynose keičia eglučių girliandos ir papuošimai. Iš visų pakampių pradeda lįst žaislų reklamos.
Tada svarstau, žiūrinėju ir ieškau koks gi žaislas labiausiai praturtintų mano ir brangiausiosios žaidimus.

Esu dirbęs IT monitoringe, kur užsidegus raudonai lemputei reikdavo sugalvot ar čia jau bėgt, rėkt ir kviest adminus. Ar palaukt kol susitvarkys.
Apie ką aš čia?
Apie vaikių ligas gi. Nes velnias žin, kada pult panikuot, kviest mygalkiuotas mašinkas, o kada palaukt.

Stebiu kelis facebook puslapius ir anys vis ką reklamuoja. Nepakartojamą žaisliuką. Skaniausius makaronus. Tobulus pasivaikščiojimams drabužius.
Dairaus ką čia galėčia reklamuot? Nuo ko čia pradėt influencint.
— Pamaitink nevalgų vaikių. – pasiunčia mane brangiausioji.

Bet tai kai išdūrkė. Suaugi, susirandi žmogų, kuri gali ilgesnį laiką pakęst. Sugalvoji pasidaryt savo DNR kopijų, nu, kad būtų organų donorų. Rožinėm spalvom pieši ateitį, nes, nu tipo, buvai vaikas, gyvenai šeimoj. Tipo, žinai kas ir kaip.
O pasirodo, kad nifiga.

Jei kas pažiūrėtų į mūsų šaldytuvą pagalvotų, kad prisiveisė namuos žiurkių. Sūrio gabalas apkramtytas, duonos puskepalis apkandžiotas, o ant servelato matos mažų dantukų žymės.
Ar galima sakyt, kad vaikis užkando sumuštinio, ar visgi reik jam dar sviesto pakelį duot?

Vaikiai nuolat evolvina, it kokie pokemonai. Vakar mažė pradėjo katučių plot. Jai ruoniškai pliaukšint, įsitraukiam visi ir ovacijom palydim plojimą.
Vaikius išrado partizaninį tarakono valgymą. Pasiprašo skirtingų maistų. Visų paragauja, o ar sotus, visiškai neaišku.

Vaikių auginimas it treniruotės. Reik sistemingai jas lankyt. Jokių praleidinėjimų, jokių nenoriu.
Nes jei užleisi, po to vėl teks visko imtis iš naujo.
Pasvajojau apie savaitę atostogų saloj be vaikių, tada nusipurčiau ir tariau sau: „Jokių cheatinimų. Varom toliau”.