Kategorija: Papathings’ai

Darželis vis parašo: „jei turite nenaudojamą…”.
Ką?
BELENKĄ!
Bet mes turim tik vieną dalyką, t.y. problemą.
Nes jei daiktas yra nenaudojamas mus namuos, ans keliauja į perdirbimą arba lauk.
Ne tokie palaciai, kad kožną nenaudojamą šmutkę saugot.

Vėliau vakaras. Visi miega, tik aš bandau surast jėgų paskaityt knygą. Staiga, nakty, pasigirsta greituškės sirena… iš sandėliuko.
Ir manęs tai neišgąsdino, nes žinau, tai jie, žaislai, dabar peršikę laukia Kalėdų ir nebesuvaldo savo panikos.

Aš supratau, kad Kalėdų tai visai nelaukiu.
Mes net negalim nesugalvot ką tie vaikiai turėtų gaut nuo „senio”, kad mums po to nebūtų pikta dėl dar vienos šventinės krūvos žaislų, kurią išmaniai slėpsim sandėliuke.
Seni, dirbk savo darbą! Užknisa viską už tave daryt!

Jau sutikinėjam Kalėdas. Vakarais vaikiai kremta kūčiukus. Žiūrim Harry Potterį.
Tad prieš miegą mums reikia atsakyti į krūvą klausimų apie burtininkų pasaulį, stebuklingus gyvūnus bei Hogvartso palikimą.
Eilinė atestacija.
Reiks pasikartot burtažodžius.

Jetau, dar tik tamsaus sezono pradžia, o jau visiems stogai važiuoja nuo tupėjimo namie.
Sienom vaikinai jau lipa. Mes paskui juos. Tuoj pavirsim bestogiais spidermenais prilipusiais prie sienų.

Kai vaikis namie, o man reikia dirbt, darosi baisu.
Ans tyliai:
* užsilipa prie aukštai sukaišiotų saldainių;
* truputį pasitrumpina garbanas;
* nepastebėtas, iš pat panosės, nuknisa planšetę ir tzykia žaidžia užsidaręs sandėliuke, krimsdamas susimedžiotus užkandukus.

Svarstau. Ar mano nuoseklumas, pažadų dėl pasekmių laikymasis, kai vaikiai neklauso, juos išmokys geriau elgtis, ar būt atkakliais ir labiau užknisančiais?

Kokie tie vaikiai būna faini, kai abu supyksta ant mūsų. Tada jie ramiai, draugiškai žaidžia. Tėvų jiems nereik. Galima pagyventi tyloj ir harmonijoj,.. kokias dešimt minučių.
Tada jie susikala tarpusavy ir nori nenori, turi eit žiūrėt ir spręst naują konfliktą.

Geriausias sezono užkandis… Kūčiukai. Eina geriau už barankas, trapučius ar sausaines.
Tokios Kalėdinės sėmkos. Sėdi vaikiai ant sofkės ir treniruoja skrandį šventėms.

Poliklinikoj ima vaikiui kraują iš venos. Dvi seselės. Viena laiko mažiaus ranką, kita beda.
Su sūnum nesuprantam, kam tiek rankų, laikymo.
Vaikis ramiai duoda kraują. Supratusios, koks fruktas papuolė, seselės maloniai nustemba.
O man didi garbė tokį pacientą augint.