Kategorija: Papathings’ai

Susirado vaikis plastmasines, mažas šachmatų figūras.
Lentos nėr.
Sėdom, nusipaišėm.
Galvoju užteks. Bet kur tau, teko žaist.
Ir pikta ant vaikio pasdarė, tiek metų nemėgau šachmatų, o dabar net įtartinai įdomu buvo.

Jie buvo perspėti.
Jie buvo informuoti.
Bet jie vis vien pasirinko nepaisydami mūsų, ir tas sprendimas dabar persekios juos dar kelias savaites.
Va ką reiškia išsirinkt Advento kalendorių su nesąmonėm viduj.
Kam reikia neskanių sausainių tris savaites iš eilės?

Gyvenimas šiaip pilnas netikėtumų.
Su vaikiais gyvenimas tapo nevaldomu chaosu
Iš ryto paskambina daktarė. Mažės kraujo tyrimas nekoks.
Imkite antibiotikus.
Slėpkit vaikius nuo darželio.
Nu tai sekmytės.
Pypt, pypt ragelyje.

Sausainių dekoravimas pasirodo ne vien meninis-kulinarinis laiko leidimas su visa šeima, bet ir galimybė ryt glajų, sausainius bei pabarstukus. Net nuo grindų pastaruosius burnon siurbt.
Mmm… cukraus migla vaikio akyse.
Ir imbierinių sausainių kvapas.

Atrodo, kad turiu keturis mažius. Paimti vieną, gauni dėmesingą, mandagų vaikį. Paimi kitą, sumanus, klusnus, maslus paveldėtojas.
Bet tik tie nuostabūs mažiai atsiduria viens šalia kito. Turi triukšmingus, erzinačius šetonus.
Gal jie skleidžia velnėjimo bangas?

Daržely prasidėjo Kalėdinė karštinė. „Aprenkint vaikius raudonai. Užmaukšlinkit nykštuko kepurytę. Žiebsim eglę!”
Kepurytę, tai kepurytę, bet raudono ans nieko neturi. Teko eit su tuo ką turi.
Užtat, fotkėse, raudonųjų jūroj, manasis juodasis nykštukais gerai matomas.

Keista, kad ir kokie būtų pakvaišę vaikiai, kad ir kaip jie eitų iš proto, namai visvien yra ramesnė vietai, nei, kad pasaulis šiom dienom.

Ui patinka man vaikių ligos. Kas pusdienį vis naujas simptomas. Senas dingsta, naujas atsiranda.
Pykina.
Nebepykina, bet sloga.
Nėr slogos, bet yra temperatūros.
Kūnas normalaus karštumo, bet kosėja.
Vienžo, kažkokia bacilų karuselė.

Vaikių valgymas man mistika. Vakarienei pasiūliau dukrai tris variantus. Dar iš bėdos ketvirtą sugalvojau.
O ji man:
– As norėsiu kotletukų, su bulvėm fri ir morkyčių.
Aš apšąlęs.
Ta prasme?!
Tokio varianto meniu nebuvo! Aš dar su antru mažium vakarienės nesuderinau.

Gali kiek nori džiaugtis nuostabiai padaryta, suvalgyta bei pagirta vakariene. Bet tai neapsaugo nuo galimybės dar kartą pamatyt savo kulinarinių darbų kitos dienos rytą išvemtų sunegalavusio vaikio.
Skanaus.