Kategorija: Papathings’ai

Prisimenat, prieš beveik savaitę rašiau kaip kaimynai iškvietė policiją vaikiams. Tai šiandien buvo tad dieną kai pats jiems pareigūnus būčiau pakvietęs.
Perkaitusios visų galvos bei nervai.

Vienos pratybos tas tėvų gyvenimas. Tai pratini prie puoduko, prie šaukštuko, prie atskiros lovos, prie darželio. Treniruoji dėkot, tada paprašyt.
O tada kas nors nutinka ir viskas iš pradžių. Vasaros atostogos darželyje. Bijau, kad nereiktų vėl treniruot pratinimosi.

Šiaip tai skeptiškai buvau nusiteikęs kai brangiausioji pasiūlė į Karo muziejų nuvesti mažius. Atrodė, kad per smulkios jų galvelės tokiems dalykams. Tačiau visą savaitę dukra prieš užmigdama prisimindavo „Lituanica’os“ nuolaužas.
Įspūdį paliko. Vadinasi ne veltui.

Kai vaikiai išvažiavo pasisvečiuot namuose nėr ko tvarkyt. Žaislai
savo vietoj, trupiniai nesitrupina. Daugelis daiktų tvarkingai guli ten kur padėti ir tyliai renka dulkes. Jei ne Katinas tai robotas siurblys neturėtų ką veikt.
Ir tylu… bais tylu namuose.

Augint vaikį lengva. Jei visi sveiki, viskas paprasta. Bet tik sugalvoji augint daugiau, tada prasideda įdomumai. Nes net du, gal net keturis turėt būtų lengva, jei nereiktų jų vieno nuo kito saugot.
110% energijos iššvaistom saugodami taiką namuose.

Prisidirbom. Kieme su kaimynais pasėdėjom su picom, bulvytės, vaikiais ir susilaukėm policijos, nes vaikiai skardžiabalsiai.
Mažiams atrakcija. Vienas net gavo tazerį pačiupinėt. Tėvai gi gavo progą paspėliot kas pasiskundė.
Balius užsitęsė iki išnaktų, 21 valandos.

Tokia karšta vasaros pradžia, aišku, kankina, bet sutikit, aprengt mažius dviem, trimis daiktais ir su kepure išstumt į lauką, kaifas. Tai ne tas žiemos košmaras, kai reik susidėliot viską prieš rengiant, kad tik ko nepamiršt surinkinėjant termoziliacinę matriošką.

Sakoma, kad jei nori nupirkt gerą dovaną, reik pirkt tokią kokios pats norėtum. Žiūrėdamas į žaidžiančius vaikius supratau, kad visi pramogauja su svetimais daiktais.
Tad jei pirksit žaislą atžalom, imkit tokį, kokį turėtų kaimynų vaikiai.

Kiekvienas vaikis turi savitą miego ritualą. Sūnui reikia, kad jam matant vartyčiau kokia jo knygutę, o dukrai… dukrai būtinai reik prieš miega susipykt. Po to greit susitaikom, ji pasako: „duok ranką“. Ir taip sukibus su vaikdirbiu, vienu ar kitų, užmiega.

Anksčiau atrodė didelis iššūkis pabūt vienam su dviem vaikiais. Dabar jau kaip ir normaliai. Tai supratau kodėl. Ne aš kietesniu tėvu tapau, mano mažiau paseno. Kadanors sėdėsiu su abiem vaikiais ir anys aplink tik šokinės,.. nieko nereiks daryt, tik anūkus prižiūrėt.