Kategorija: Papathings’ai

Galima turėt daugiau nei vieną kvailą Kalėdų megztinį, bet vaikių situacija kiek kitokia.
Tad jei anys tokį apdarą turi, reik jį trint visą sezoną, nuo gruodžio iki… nu kokio sausio vidurio gal.
Nes?
Nes kitais metais tas megztinis jiems jau nebetiks.

Suprantau, kad mažė paveldėjo mano hobį.
Užėjom į knygyną. Nesvarbu, kad namai pilni neperskaitytų knygų.
Mažė užsišiko apsipirkt…
Hobį paveldėjo, bet dar neišmoko su juo gyvent.
Pirkt knygas, vienas pomėgis, skaityt jau kitas.
Faina, kai galima knygyne susipykt.

Išgyvenom!
Kalėdas išgyvenom!
Na, o dabar, liko tik ilgasis savaitgalis. Naujako bardakas… ir visi 2025-tieji.

Pagarba ir užuojauta visiems vaidirbiams, kurie nukeliavę per pusę Lietuvos, vos įėję į namus puls surinkinėt vaikiškus baldus, virtuvėles, Lego. Aiškinsis kaip veikia nauji žaislai. Narinsis akis skaitydami smulkaus šrifto instrukcijas.
Atminkite, viskas per SENĮ!

Prisipažinkit, juk su malonumu išmetėt Advento kalendoriaus išdraskytas liekanas.
Juk patiko.
Niekis, ryt nešim dovanų kevalus ir lukštus.
Gražaus, ramaus Kūčių vakaro.
papathings

Visi laukia Kūčių vakaro, bet mažai kas žino, o tie, kurie žino, niekam nesako, kad vakaras prieš Kūčias ypatingas.
Nes tada rūšiuojamos, viniojamos, atslepiamos ir vėl paslepiamos, perskaičiuojamos, arčiau eglės kavojamos dovanos.
Sėkmės greit sumigdant!

Mano tėtis man darė lanką, špagą. Aš gi, savo mažiui padariau burtų lazdelę.
Dabar namuose skamba:
– Revelio!
– Protego!
Ir…
– Avada Kedavra!
Prisižaisim iki Azkabano.

Atrodo, kad vaikiams Kalėdų laukimas nunešė stogus, kad jie išprotėjo, bet tada išvažiavom į maximas.
Keliuose bei parduotuvėse pamatėm, kad mūsų mažiai, kad ir nurauti, bet ne tiek, kiek kai kurie paklaikę suaugėliai.
Kol kas viskas dar normos ribose, normos ribose.

Vaikiai išves mane iš kelio.
– Tėtė, kodėl nežaidi savo žaidimo?
– Nes,.. – ir neturiu paaiškinimo.
Ir pradedu žaist. Iiiilgai žaist. O jie sėdi, ziuri, komentuoja. Gavo ekrano.

Jau kaupias saldainių kalneliai. Tai iš vienur, tai iš kitur vaikiai gauna saldėsių.
– Kas būtų jei mes VISKĄ suvalgytume? – klausia mažius.
– Kas?
– Skaudėtų pilvą.
– Tai gal atiduodam dalį saldainių?
– Neee!
Tokia vat, apsinuodijimo cukrum persmelkta Kalėdų dvasia.