Autorius: Rapolas Dadu

Sako roges ruošk vasarą, tai turiu klausimą. Ar jau pravalėt vaikių žaislinykus ir paruošėt vietą naujai Kalėdų senelio užnešamų dalykų lavinai?

Kaip technologijos palengvina gyvenimą. Nuvaro Brangiausioji parduotuvėn. Nufotkina kelias drapanėles. Atsiunčia man nuotraukas. Aš parodau mažiams, suderinam modelius, patvirtinu ir voilà. Pristatymas į namus ir jokių ten, patinka, nepatinka.

Vaikdirbiai turi būt pasiruošę nesąmonėms. Šiandien vaikis ant manęs supyko, nes, neprisiminiau kokį filmuką JIS PATS vakar išsirinko, ir VISĄ peržiūrėjo. Jaučiu, krizė čia pat, bet negaliu prisimint ką žiūrėjau ilgiau nei valandą. Madagaskaras! Tai buvo Madagaskaras!

– Juozas ant sienos, – grįžus iš darželio pareiškė mažė. – Kas nutiko Juozui? Kodėl jis ant sienos? Daug klausimų, ypač dėl to, kad turim kaimyną Juozą, kurs gyvena už sienos. Bet žodis po žodžio paaiškėjo, kad ne siena ir kad ne Juozas. Pasirodo, Jėzus ant šieno.

Aišku, prisipažįstu, padariau klaidą. Nereikėjo pradėt nuo ‘Avengers. Infinity war’, nu seniai taip pavargęs buvau bežiūrėdamas filmą. Na paaiškint kas, kodėl, su kuo ir kaip kovoja nelengva. O dar ir Hulką nevisada rodo, o kur Spidermanas? Kas tas violetinis? Toras?

Turim savą ‘Mylu, mylu spust, prie širdelės glust’ versiją. Vaikius stipriai spusteliu vaidindamas it pumpuoju į juos meilę, o jie tarsi pilni kamuoliai, meilė nebetelpa. – Dešimt! Viskas. Užteks. Prieš miegą blogai daug meilės, – meluoju. – Vemsiu? – tikslinas mažė.

Bet tai gi būna, kad darželio auklėtoja pasakoja apie prastą vaikio elgesį, o viduj kirba viena mintis: ‘Ti gi darželyj to išmoko. Per tavo mokymo metus’. Bet stoviu, linksiu. Mažu vaikiui pravers gyvenime užpakalio rodymas.

Jei turi du ar daugiau mažių, prieš Kalėdas patyri daugiau kančių. Su vienu viskas paprasta, prikrauni krūvą dovanų, na kiek pinigų negaila, done. O su dviem… Ar tam ne per maža dovana, pridėsiu dar, tada reikia ir antram. Bet jei dedu tą, tai šitą per prasta. Bože!

Vaikių augimą galima matuot pagal tai, kiek išsirinkto gatvės maisto jie suvalgo. Šiandien, abi pasirinko vaflius su pabarstukais. Beveik pusę suvalgė, prieš pusantrų metų tik palaižė ir paliko. Jei išliks toks progresas, žiū po metų, kitų, jau visą vaflį sudoros.

Anksčiau vaikiai naktim įsiprašydavo į mūsų lovą. Tad kurį laiką buvo neaišku, kam tas lovas mes jiem pirkom, bet dabar… Dabar, po išvarymo iš tėvų guolio treniruočių,.. mes dažniau miegam jų lovose nei savose. Nu nes negi leisti savo patalą trint.