Autorius: Rapolas Dadu

Prekybcentry užmačiau merginą, kuri buvo ižsidažius, išsičiusčius negatyviai ekscentriškai (juodi drabužiai, tamsus makiažas, tatuiruotės).
O man viena mintis: „Viskas čia gerai. Nesmerkiam. Gali būt, kad mano baltapūkė tokiais pat mados, saviraiškos takais pasuks.”

Tėvaujant privalai planuot, bet pavykęs planas yra ne tavas nuopelnas, o STEBUKLAS.
Buvom suplanavę savaitgaliui išvežt vaikius pailsėt pas tetą.
Suruošėm.
Išvežėm.
…
Parsivežėm.
Vienas su temperatūra, kitas krenkščia.
Sėdi dabar namie be tempos ir nekosėja.

Daržely tai vienas, tai kitas būrelis atšaukiamas, nes serga mokytojos. Dabar vaikis pradėjo krenkšt.
Žiū, savaitę vaikiams nebuvo užsiėmimų, kitą savaitę vaikių nebus užsiėmimuose.
Nu pažiūrim kaip su tuo lankomumu bus.

Mūsų vaikiai jau gan savarankiški, tik va, užmigt be tėvų dar nemoka. Kadangi beveik kiekvieną vakarą prasivartom šalia jų kol anys pradeda parpt, pradėjom galvot, kad gal reikia jiems platesniu lovų, nes mažiai vis didėja ir jau mes nebetelpam.

– Sportas šiandien bus? – klausia sūnus.
– Tau šiandien krepšinis, – atsako jam sesė.
– O futbolas?
– Tau rytoj futbolas ir anglų.
Dukra atsimins, suadministruos.
Aš jau kartais pamirštu kas kada, bet įdomiausia stebėt sūnų. Jie gi toj pačioj grupėj, o jis plaukioja.

Dukra supyko, kad žiūrim ne filmuką, o „Interstellar” ir visa pikta išėjo į savo kambarį. Po kelių minučių girdžiu ją skaitant.
Gal reiktų dažniau pasipikt, šešiametė daugiau prisiskaitytų dalykų.

Jei žiūrėjot kokį filmą apie tėvų ir vaikų santykius iki gimstant pirmajam mažiui, tai būtinai pažiūrėkit darkart.
Visai kitaip žiūrėjau „Interstellar”.
O kaip jūs šauktumėtės savo vaikių iš juodosios skylės?

Jie auga, bet kažo liūdina jų entuziazmas, kai pasiūlom savaitgalį praleisti su Močiule ar teta.
Ir prasideda:
– Šiandien? Galim TRIM naktim? Dviem? Vienai? Jo! Norim! Kada?!
Savaitgalis be vaikių vilioja mus lygiai taip pat, kaip vaikius vilioja savaitgalis be tėvų.

Darbo dienom mes vaikiams pasakojam, kad ryt anksti keltis.
Nuo penktadienio vakaro mažiai grasina žadint dar saulei nepakilus.
Kažkoks žadintuvų karas.

Anksčiau norėjau, kad vaikiai daugiau valgytų.
Dabar gi, anys įtartinai daug valgo.
Grįžę iš darželio gauna vakarienę. Bet po valandžiukės kitos, pradeda klausinėt: „galima sausainių? galima kabanosių? galimi sūrelių?”.
O po to dar jie stebis kodėl šaldytuvas tuščias!