Autorius: Rapolas Dadu

Vaikiai gadina receptus. Į sriubą įdėčiau krapų, tačiau plaukiojančios žolytės sukelia per daug klausimų ir įtarimų. Dar pakepinčiau tarkuotą morką, bet morkų jie nemėgsta. Tai plaukioja sriuboj mėsa, bulvė, makaronas ir visi nematomi prieskoniai: druska; pipiras.

Parsitempė vaikiai iš lauko visokių šiukšlių. – Darysim darbelį, – pareiškė. Nesuprantu koks čia bus menas, bet… Trumpam dingstu. Grįžtu, kažką klijuoja, kerpa. Dar karta pabėgu. Grįžtu, viskas sutvarkyta. Taip ir nesužinojau ką iš tų šiukšlių buvo galima sukurt.

Turbūt mane atleido… O gal mane labai myli ir suteikė atostogas? Bet tikriausiai mane paliuosavo iš tėvo pareigų. Šiandien vaikiai buvo nuostabiai savarankiški, žaislus neliepti susitvarkė, ABU patys nusiprausė. Ryškiai, mano paslaugų nebreik. Paliuosavo, ne kitaip.

Sugalvojo vaikis šiandien būt savarankiškas. Padėjo grindis plaut, siurbt. Prieš miegą pats duše nusiprausė. Aš stoviu už stiklo ir instruktuoju, ką atsukti, ką sušlapint, kur patrinti, kur nusiplaut. Saugus, nes taškos kabinoj mažius, tai ne vaikiškai.

Ryte sužinojau, kad kepu skaniais picas (nors kepiau tik kartą). Iškepiau. Vakare sužinojau, kad kepu neskanias picas. Ką aš žinau, man tai skanu. Badaukit jei taip norit.

Dukra man ir Brangiausiajai karts nuo karto pasako: – Kaip aš tave myliu! Ir stipriai stipriai apkabina. Ir visa tai miela, gražu. Už širdies griebia, kol nesugalvojau paklaust: – O tu žinai kas yra meilė? – Ne! – ramiai atšauna dukra. Ir visas meilumas išsivadėja.

Viena vertus privežiau krūvą saldainių, kita vertus… dozuoju juos it kokius vaistus. Trys guminukai šiandien, vienas kramtomas, o šokoladuko dabar nebus. Kankintojas! O juk galėtų gi viską per dieną suryt, pasidžiaugt tėvo grįžimu ir pilvo skausmu.

Dabar mūsų pokalbiai priėjo prie depresijos temos. Tenka aiškint, kad vieno vaikio su jo pykčiu ir liūdesiu negaliu palikt, nes tai gali pavirst į dar didesnį pyktį ir liūdesį, kuris susargdins stipriau. Ir tai pasakoju jį stipriai apkabinę po sunkaus pusvalandžio.

Kaip po galais mes gerai gyvenam. Iš duty free parduotuvių beveik nėr ką vežt. Kam tąsyt tai, ką gali nusipirk bet kurioj maximoj? Vienžo, guminukai, šokoladukai, kramtuškės. Nuobodus ir veiksmingas cukrau gabenimas iš už sienos namo… lėktuvu.

Grįžtu iš komandiruotės ir žinau, kad reiks persijungt iš kolegos į vaikdirbį. Čia tau ne dviratis. Pripratau prie suaugėlių aplink, kurie savim pasirūpina, į vaizdą per daug nelenda. Sunku bus vėl tėvaut, nes ne tik aš atsilupęs, bet ir anys bus naujų bajerių išmokę.