Žaislų parduotuvių katalogai yra gėris. Vaikiai pigiai pasvajoja apie žaislus. O suaugėliai surenka statistiką prieš šventes ir gimtadienius apie ką mažiai daugiausiai kliedi. Po to galima Kalėdų seniams ir vaikių draugų tėvams siuntinėt fotkes iš žurnaliuko.
Stebina turima magiška galia. Matyt, pirmi vaikių gyvenimo metai bus vienintelis laikas mano gyvenime kai jausiuos burtininku, ale Hariu Poteriu. Užtenka apkabinti, paglostyt, paimt ant rankų ar paprasčiausiai išklausyt ir įvyksta stebuklas. Mažas žmogus persimaino.
Vaikis man su tokiu užsidegimu pasakojo kaip laikė gyvatę, kaip ana jam apsivijusi ranką buvo, apie tai kaip pirštus lyžtelėjo driežas ir dėl to pasišlykštėjo. Tik dabar nežinau ar jis čia fantazuoja pagal matytą filmuką, ar prisimena prieš pusmetį buvusi renginį.
Augini vaikius. Vis matuoji. Koks jų ūgis, svoris, pėdų ilgis. A bais skirias nuo bendraamžių. Džiaugies jų kilais ir centimetrais. Nu o pats, o pats į svarstykles žiūri it į priešą, kurs vis taikos parodyt didesnį nei anąkart skaičių.
Tik dabar supratau, kad visam tam bardake su mažiais yra žymiai daugiau tvarkos, griežtai sudėliotos rutinos. Daugiau reikalų, bet mažiau laviravimo laisvės. Turi būt vaikiai darželyje, reikia kelti, reikia suruošt ir išvežt. Po to parsivežt. Ir taip diena iš dienos.
Jau supratau, viską ką mes darom, tai kovojam. Jie kovoja už teisę bardakaut, lakstyt, rėkaut. Mes už tvarką, ramybę ir tylą. Jie už filmukus, cukrų, žaislus. Mes už tvarką, ramybę ir tylą. Nieks nelaimės. Bus pusiau tvarkinga, pusiau tylu ir daug pribarstyto cukraus.
Prašė mažė Kalėdų senio makiažo ir gavo. Maniau, kad kol namuos bus likęs nors trupinėlis akių šešėlio, nors gramas lūpų blizgesio, tol dukra vaikščios išsidažius it klounas. Bet pasakė Brangiausioji, kad reik dažytis su saiku, tai taip ir daro. Ilgam užteks makiažo.
Koks dar Naujų sutikimas? Koks dar balius-festivalius? Aš miegot nuo pietų noriu, o mano vaikiai pietukams sako NE. Prazombinau iki vakaro. Vėlai, 23 val., mažiai užmigo. Vienžo, MIEGOT visi, o ne petardom tratint! Ir… Ir su Naujais visus.
Tikėjaus, kad vaikiai privers klausytis jų muzikos. Nuo baby šarko iki panelės iš Kauno rajono. Bet, kad anys mūsų melodijas užsakinės grot vėl ir vėl. To tikrai nenumačiau. David Bowie, Jurga, Eurythmics… Ne tik užsakinėja, bet dar ir nusavina. Dabar tai JŲ dainos.
Vaikiai dar ne visad pasako prašau ir ačiū, bet dabar jau viens iš kito reikalauja mandagiai paprašyt bei aiškiai suformuluot užklausą. Neprasisuka su lakonišku, zyziančiu ‘prašau duoook’. Ne, dabar mažiai reikalauja: – prašymo; – aiškiai nurodyta ko reikia; – nezyst.