Autorius: Rapolas Dadu

Iki ko dasigyvenau!
Nusiskutau barzdos šerius, nes vaikiai skundės, jog labai braižau.
Mažiai gi pagrindiniai mano meilės gavėjai. Na o aš, kaip tiekėjas, turiu įsiklausyt į klientų norus.

Vaikiai paklausė:
– O kai tu į darželį ėjai, taip pat darei?
Ir tada atėjo suvokimas, kad dar keli meteliai ir bus jau 40 metų, kai baigęs darželį.
40!
Ką galiu prisiminti apie tą darželį bei ką ten veikėm. Beveik prieš pusšimtį metų tai buvo!

Suplanavom šventinį šeimos savaitgalį, nes vestuvių metinės. Ir pradėjo plaukti kvietimai į mažių draugų gimtadienius. Iš keturių trys vyks TĄ savaitgalį.
Gerai, kad vaikiams išvyka svarbesnė, o ir švęsime mūsų šeimos gimimo dieną.

Supratau, kad su savo seniukais, neįsivaizduoju ką reiškia kolegai turėt vieną naujagimį.
Kaip ir faina.
Kaip ir smagu. Nu bet niekaip nebgaliu susitapatint ir atjaust.
Man atrodo čia gi easy peasy.
O tada prisiminiau sauskelnes.
Ok, jam dabar kakiniau.

Kai prie pietų stalo sėdintys keturi darželinukai pradeda dainuot dainą, tai čia:
* populiarumo viršūnė?
* mažvaikių nesąmonė?
* realus šansas laimėt Euroviziją?
Ar reik luktelt ir pažiūrėt?

Vaikiai turi būt sotūs. Turi būt pririję gero maisto. Sriubos, kepsnių, dešrų, blynų. Nes alkanas mažius gali pakurt tokių dramų, kad maža nepasirodys. Todėl, bijodamas sprogimų kaip durnius visą dieną vaikštau iš paskos klausinėdamas ar anys valgyt nori.

Gal susitariam, a? Kol nestoja normali šiluma, nelakstyt po miestą be striukių ar atsilapojus.
Nes nu kaip man vaikinams paaiškinti, kodėl tas vyras su šortais ir maike laksto po Laisvę, o ta moteris plevėsuoja skvernais alėjoj?!

Kai aš mažas buvau, tai iš tualeto rėkdavau:
– JAU!
Dabar mano abu vaikiai, atlikę didelį darbą skiemenuodami šaukia ant visų namų:
– PA-DA-RIAU KA-KŲ!
Užeinu, o ten manęs laukia šikna ir detali istorija apie pasiekimus.
Ryškiai į vadybą eis, tiek pliurpt apie TAI.

Oras lietingas, vaikiai visą dieną darželio viduj.
Pasiimu mažius. Lauko drabužiai švarūs, gražūs, vakar skalbti.
Skubiai tipenam per vakaro darganą link mašinos.
Trys žingsniai, sūnus tik pyst, tyst ir guli purve.
Vežu namo vaikius ir striukę, kurią vėl skalbsim.

Telefone iššoko pranešimas, kad sumokėjau 3 dolcus.
Einu žiūrėt ką daro vaikiiai. O jie sėdi Kindle’ą apsikabinę ir perka man knygas su gražiais viršeliais.
Pirkinį atšaukiu.
Po kelių valandų sužinau praradęs kelis centus dėl valiutų kurso svyravimo.