Autorius: Rapolas Dadu

Bet pagalvojau, kad jie ir daugiau dalykų jau išaugo.
Išaugo dainas, knygutes, žaislus, filmukus.
Net dviratį, ir tą išaugo!
Jie net pamiršo „Baby shark” žodžius bei judesius. „Luktelk” jiems dabar svarbiau.
To dududu…

Mano vaikiai tiek užaugo, kad gali pasakyti:
– Tet, man jau per mažas šitas megztinis.
Nu ačiū labai!
Tarsi tavo ilgos rankos, kyšančios iš trumpų rankovių, man akių nebadytų ir taip, tai dar tu rėži visą tiesą apie aną mėnesį atnaujintą garderobą.

Kol vaikiai aplink, nepavyksta pajaust paprastų dalykų. Nuobodulio, tamsos baimės, tylos.
Kai jie išvyksta ilgesniam laikui, staiga suprantu, kad ne kažką turiu veikti, bet ir nėr kam pasakyt:
– Man nuobodu! Ką man veikt?
Reik pačiam kažką sugalvot.
Velnias!

Bijau, kad nesuprantu kokiu greičiu auga mano vaikiai.
Vieną vertus puzrikai dar darželio nebaigė, bet kitą vertus, anys jau supranta bei įvardina kokius jausmus jaučia.
Ir man tai toks KOSTMOSAS, nes kartais prisiminęs savą vaikystę nevisad suprantu ką tada jaučiau.

Vaikdirbio telefono galerijoje:
* Išsaugotos nuotraukos iš darželio Facebook grupių;
* Mažių nuotraukos;
* Keistos, neryškios fotkės, kurias darė patys vaikiai;
* Ir aišku… Aišku dujų, vandens bei elektros skaitliukų nuotraukos.

Vakare pasakojam sūnui, ką jo draugo mama mums pasakė:
– Žinai, tavo draugas pats lovą pasikloja, ryte dantis išsivalo, apsirengia, – motyvacinė kalba vakare nesuveikia.
O ryte STEBUKLAI!
Dukra pirma apsirengė, išsivalė dantis, pasiklojo lovą.
Nepataikėm, bet tiks.

Outsourcini savo vaikus į kaimynų kiemą ir laisvas laikas. Tik monitoringo, kad kai prasideda verksmai ar ne tavasis.
Ot laikai atėjo, galima chillint ant gonkų.

Aš nebijau dabartinių paauglių madų ar subkultūros. Tikrai žinau, kad kai mano vaikiai susens į paauglius bus naujos mados, naujos subkultūros.
Va mano Tėtušis bijo, kad būsiu rokeris ar pankas, visai be reikalo.
Buvau paprasčiausias depresuotas nuoboda.

Dažnai jaučiuos it pagalvėlė ant kurios išlieja blogus jausmus, ieško nusiraminimo, paguodos ar nori šiaip patogiau įsikuist. Tokia senokai, plika, patrinta pagalvė.

Teko vaikiam karčios gyvenimiškos patirties pasisemt. Įdavėm per gimtadienį gautus pinigus ir paleidom po žaislinyką ieškot pirkinių.
Išmoko stebėt kainas ir vertint savo finansines galimybes.
Taip pat patyrė emocinį skausmą, kai bais noris, bet kišenė neleidžia.