Autorius: Rapolas Dadu

Nežinau, nežinau…
Su tom Pokemon kortom, Lidl futbolistų kortom, toks jausmas, kad KAŽKAS bando vaikius padaryt kartiožnykais.
Vat mūsų laikais tai buvo normalios kortos, su nuogais…
Gerai, jau gerai, tegul būna tie pokemonai iš Portugalijos, Danijos ir Lidl.

Balius, festivalius. Stalai lūžta nuo vaišių.
Vaikiai nieko nevalgo.
Puse šventės ignoruojam jų nevalgymą. Antrą deramės, kad anys nors ką nors pavalgytų, o ne tik lakstytų, slėptusi po stalais.
Juk tam ir baliavojam, kad mum nereiktų galvot ką čia pietums gamint!

Geriausia penktadienio vakaro pramoga – anksti sumigę mažiai.
Dabar beliko atrast jėgų neužmigt šalia.

Viskas, mes jau susitaikėm. Šiais metais pagaliau susitaikėm, kad artėjant Joninėms reik į darželį nešt vainikus.
Mes juos pirkom.
Tyliai burbėdami protestavom.
Šįkart susitaikėm… Ir labai gražūs Brangiausiajai pavyko.

Kai Brangiausioji su mažiais išvažiuoja, nekišu nosies kieman. Nenoriu, kad kiti vaikdirbiai pavydėtų. Saugau jų jausmus, taip sakant.
Ir dar nenoriu girdėt pagiežingų:
– Tai ilsiesi…[pauzė, kurioj telpa kreipinys „svolačiau”]?
Saugaus nuo pavyduolių, taip sakant.

Vaikiai turi stiprų neteisybės jausmą. Jie supranta kada, kas neteisingai pasielgia su jais, apgauna jų draugus ar primeluoja…
Beeet, anys ramiai neteisingai pasielgs su tėvais.
Prižadės viską suvalgyti, ir nesuvalgys. Prisieks sutvarkyti bardaką, bet dar pridės.

Vaikdirbiai, kartokim:
– Normalu nenorėt vaikų. Normalu nenorėt vaikų.
Kartokim tol, kol išmoksim.
Gerai? Mokam? Dabar kartojam:
– Patylim ir neklausiam „kada antras/trečias?”. Patylim ir neklausiam.
Išmoksim patylėt?

Mano vaikis turi auksinius draugus ir kaimynus.
Anys jam sunešė beveik visas fūlės čempionato „Lidl” korteles.
Dabar teks žiūrėt rungtynes ir domėtis, nes tas žurnaliukas vaikiškas žurnalo „Žmonės” atitikmuo.
Reiks žaidėjus atpažint ekrane ir suvest su kortelėm.

Esu prisižadėjęs vaikiams pasakytus dalykus vykdyt.
Vienas jų, kai mažiams pasakoma, kad po 10 minučių eisim namo, LYGIAI po 10 minučių einu jų varyt namo.
Problema ta, kad jie jau gal ir supranta kas tos 10 minučių, bet va laikrodžio vis nepažįsta.

Kažkaip ir nesuvedžiau.
Pastebėjau?
Taip!
Vaikiai auga…
Bet nesuvedžiau.
Auga tai auga, nu kiek jie ten auga.
Tačiau nešdamas pro duris jau turiu pasisukinėt, kad ilgos kojos ar garbanota galva netrinkteltų į staktą.
Skersi anys nebepraeina.