Autorius: Rapolas Dadu

Vaikiai užsuko pas kaimynę į namus. Kažką pažaidė, kažką paveikė, o po pusvalandžio išėjo kieman su žaisliniais instrumentais dainuodami bei muzikuodami.
„Ir aš juos būčiau lauk išvaręs” – pats sau pagalvojau žiūrėdamas į per kiemą strikčiojantį trio.

Paprašė vaikiai sukurt pasaką prieš miegą.
Alkanas būdamas sulipdžiau pasakėlę apie daugiavaikės šeimynėlės stebuklingą šaldytuvą ir godumą.
Va toks aš trečias brolis Grimas.

Negana, kad savo knygų sąrašo nespėju dorot. Tai dar vaikinams priprikau, ir dabar turiu DAR kelias.
Pliusas, kad knygos trumpos. Šiandien sėdau ir įveikiau vieną, bet dabar manoji storulė, 900 puslapių skaitalas, priekaištingai žiūri ir reikalauja jai paaukot miegą.

Kol nebuvo mažių filmą vakarui buvo gan sunku išsirinkti.
Dabar, kai namuose dar du gyventojai, išsirinkt ką žiūrėsim daros dar sunkiau.
Tai žiūrim Twilight..

Šiandien dukra Brangiausiajai paaiškino, kad aš ne šiaip nusišneku, o juokauju (nesėkmingai bandžiau).
Dad joke’ai žmonos nepasiekė, bet vat dad joke’ų sukėlėja iškart pagavo.

Nu neskaito tie vaikiai. Aš jiems rodau, rodau pavyzdį, o jie neskaito.
Na tai dabar namie voliosis knyga 900+ puslapių. Įtariu ilgai voliosis. Lai tik pabando nepastebėt kaip aš prakaituoju bandydamas nulaikyt tą knygą kol skaitau.

Kalbėt vaikius išmokėm. Išmokėm truputį skaityt, rašyt.
Dabar beliko mizeris, išmokyt juos gražiai, aiškiai dėstyti mintis, nuosekliai pasakot istorijas.
Dabar gi, žodžius suprast suprantu, bet prasmės ne. O jau 10 minučių kažką pasakoja.

Anksčiau, iki vaikių, naktinių pasivažinėjimų metu grodavo tranki muzika, vykdavo diskusijos žvelgiant į nakties dangų.
Dabar gi, vietoj muzikos ir diskusijų, naktinio važiavimo metu klausaus tykaus vaikių parpimo ant galinės sėdynės.
Liko tik žvaigždėtas dangus.

Šiandien, prieš vaikiams užmiegant sužinojau, kad keturių dienų savaitgalio jiems negana, ir jie jau dabar, penktadienį, nenori eiti trečiadienį į darželį.
Šitą dramą norėčiau atidėt bent jau iki antradienio, bet teks aiškintis dabar.

Jums neatrodo, kad dėl karo Ukrainoje, mes, vaidirbiai, nors dienai, nors valandai, tampam geresniais tėvais?
Dėl viso to siaubo.
Dėl viso skausmo.
Pakėlę akis į ramų dangų galim apkabint mažius pilni tikro dėkingumo už šią taikią akimirką.