Autorius: Rapolas Dadu

Menat tą jausmą kai suvokėt, kad jūsų tėvai meluoja? Žinokit, jog patėvėjus iš karto pradėjau meluot. Nors vaikis dar nė velnio nesupranta, jau sakau: kad dabar tai jau paskutinis šaukštas; kad labai skani košė.
Greit rimtu veidu teigsiu, kad meluot negražu.

Mūsų Katinas turi naują keturkojį draugą. Dabar jie žaidžia slėpynių, gaudynių ir visas kitas keturkojiškas nesąmones. Katinui patinka būt viršesniam, kad gali iš aukšto, t.y. nuo spintelės žiūrėt į mažių.
Po kelių mėnesiu nebus tau saugios vietos namuos.

Mažų vaikų tėvai žino, kad kiekvienas vaikis yra graužikas. Graužia jie viską. Medinį žaislą, plastmasinį barškutį, net neržaveikinį šaukštą. Tačiau. Visad yra tačiau. Niekada negraužia to paties šaukšto su maistu.
Visatos paslaptys ir nei vieno atsakymo.

Vystymo stalas geras dalykas, bet vaikiui augant šis įvaldo spurdėjimo judesiuką, tad stalo jau negana. Vis ieškau vaikų prekių parduotuvėse kur tie vystymo stadionai/poligonai, nes man, mažo vaiko susirūpinusiam tėvui, kaip tik tokio dydžio daikto reikia.

Sakoma, kad jei pinigų medžio lapai dideli, apvalūs bus šeimininkai turtingi. Tai va, nematyt mums turtų. Anądien vaikis parodė naujus gebėjimus susietus su senu susidomėjimu augalu ir apskabė vazono gyventoją. Ai ir šiaip, pinigai ir vaikai… na ne kažką.

Mažų vaikų tėvai nujaučia, kad ropojantys ir seilėtekio nevaldantys mažiai yra kaip prasti robotai siurbliai. Ne visur kur sudrėkino prabraukė, palieka balas, įstringa keistose vietose ir kažkodėl persekioja naminius gyvūnus. Leidžiami garsai kita tema.

Kiek spalvų, kiek atspalvių džiugina atėjusius aplankyti mažo vaiko tėvus. Neveltui į košytes įmaišėm burokėlį, kitoj gi buvo moliūgo, trečioj džiovinta slyva. O mažius pasistengė ir atnaujino drabužius, baldus bei kilimą. Tai gal interjero dizaineris auga?

Mažo vaiko tėvo širdis apsala pamačius ropojantį vaikį. Pirmosios kelionės grindimis. Trumpos, nuo kilimo iki pastalės. Galva dunksint į sofos šoną. Karts nuo karto sustojant. Mažiau, kur tu eini, kur tu eini?! Gaudau ir čiumpu vaikį ties Katino kraiko dėže.

Pristatome mažo vaiko tėvo kvapą. Jame galėsite užuosti: lengvą pagižusio mišinuko natą; vos juntamą aksominį atpilto maisto dvelktėjimą; sodrias nutylėtos kilmės „aromatų” natas; vėliau išryškėjančias nuovargio ir miego trūkumo išryškintą prakaito pokvapį.

Atsimenat kai mama paseilindavo savo pirštą ir juo pavalydavo veidą. Kažkuriuo momentu tai tapo taip atgrasu, kad visad kildavo mintis: „kaip ta mama galėjo tokią nesąmonę sugalvot, seilint savo vaiką”. Dabar žinau,maitink savo vaiką košėle be rankšluosčio.