Visi mažų vaikų tėvai žino šitą dainą:
„Kai tik vaikelis liūlia liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Ar saulė šypsos, ar mėnulis,
Mes galim šokt ir dūkt linksmai.”
Keistuolių teatras – Karalių lopšinė
Taip pat jie žino, kad paskutinės eilutės yra totali nesąmonė. Kas dar turės jėgų šokt?
Mažų vaikų tėvai, padėkit. Jau daugiau kaip mėnesis dirbu mažiui ir į savo CV įrašiau: nebijau susitepti rankų, gebantis naktį keltis daugiau kartų nei Drakula turi metų bei galiu gyventi zombio būsenoj ir atlikti rutininius darbus.
Ką dar pamiršau?
Pirmadienis. Antradienis. Trečiadienis. Ketvirtadienis. Penktadienis… Pala, čia turėčiau jausti kažkokį džiugesį ar ką ten? Tačiau nebepamenu kodėl.
Taip kiekvieną penktadienį pasimeta mažą vaiką namuose prižiūrintys tėvai. Kai kalendorius nebedžiugina.
Mažų vaikų tėvams nutinka. Kai mažius jau lūžinėja, knapsi, akis užverčia bei baltakiuoja ir visiems visiems jau aišku, kad miegos, tikrai miegos. Bet tada paguldai į lovytę…
Tos lovos tik tėvus prigulusius migdo.
Mažų vaikų tėvai žino, kad vieno šokoladinio batonėlio reklamoje turėtų filmuotis ne peraugę jaunuoliai, o maži maži vaikai. Nes tik jie būna tikrai tikrai ne savimi, kai būna alkani.
Gražinkim tiesą į reklamą! (kažkoks oksimoronas išėjo)
Mažų vaikų tėvai, padėkit! Naudoju Endomondo bei Stava appsus, tačiau nei viename nerandu „Vėžimėlio stūmimo”. Nenoriu, kad lėtas žingsniavimas su mažiaus karieta sugadintų vaikščiojimo statistiką.
Kokią programėlę naudojat sekti stumdymų statistiką?
Susitikę mažų vaikų tėvai nedrąsiai bei atsargiai viens kitam spaudžia dešinę. Ech tas netikrumas ir nesaugumas žinant visus tuos darbus į kuriuos panyra tėviškos rankos…
Visas tas cirkas, tos dainos ir šokiai, tas „žvangantis varis ir skambantys cimbolai”, vien tam, kad mažų vaikų tėvai galėtų įsiūlyt vieną šaukštelį košytės.
Kiek performansų gimsta ir nyksta mažiams nevalgant. Ir nei vieno vienintelio apdovanojimo…
„Iš akių matau, kad nori miegot/valgyt”. Kaip paprasta mažų vaikų tėvams, tik dvi mažiaus galimybės. Tai ne tėvo būsena, kai nori miegot, žiūrėt filmą, kažko saldaus, prasibėgti, čipsų, kepsnio, paklausyti muzikos, nusimaudyti…
O jėgų tik įlipt į lovą.
– Vasara baigias… – ilgesingai tarsteli bičiulis.
– Kokia vasara?! – paklaikusiom akim besidairydamas perklausia mažų mažų vaikų tėvas.
Tačiau vaikis dar neišeis į mokyklą, tokiu pat greičiu baigsis ir ruduo. Vaikai – laiko greitintuvai.