Kai mažų vaikų tėvai pradeda maitinti vaikius košytėmis, jie susiduria su keistenybe. Po viso to taškymosi, drabstymosi, kuri civilizuoti snobai sunkiai pavadintų valgymu, ateina laikas praustis.
Kaip nustemba tėvas atradęs košę įvairiose kūno užkabariuose.
Kadais, žymus nūnai žemvaldys, sakė, kad karvė laikrodžių sukiojimų nesupranta. Galvoju, jog tokių padarų yra žymiai daugiau. Va, manasis mažius, nei jis laikrodį pažįsta, nei jis valandas moka skaičiuot… Tai kyla klausimas. Kaip dabar vaikui paaiškinti?
Menat tą jausmą kai suvokėt, kad jūsų tėvai meluoja? Žinokit, jog patėvėjus iš karto pradėjau meluot. Nors vaikis dar nė velnio nesupranta, jau sakau: kad dabar tai jau paskutinis šaukštas; kad labai skani košė.
Greit rimtu veidu teigsiu, kad meluot negražu.
Mūsų Katinas turi naują keturkojį draugą. Dabar jie žaidžia slėpynių, gaudynių ir visas kitas keturkojiškas nesąmones. Katinui patinka būt viršesniam, kad gali iš aukšto, t.y. nuo spintelės žiūrėt į mažių.
Po kelių mėnesiu nebus tau saugios vietos namuos.
Mažų vaikų tėvai žino, kad kiekvienas vaikis yra graužikas. Graužia jie viską. Medinį žaislą, plastmasinį barškutį, net neržaveikinį šaukštą. Tačiau. Visad yra tačiau. Niekada negraužia to paties šaukšto su maistu.
Visatos paslaptys ir nei vieno atsakymo.
Vystymo stalas geras dalykas, bet vaikiui augant šis įvaldo spurdėjimo judesiuką, tad stalo jau negana. Vis ieškau vaikų prekių parduotuvėse kur tie vystymo stadionai/poligonai, nes man, mažo vaiko susirūpinusiam tėvui, kaip tik tokio dydžio daikto reikia.
Sakoma, kad jei pinigų medžio lapai dideli, apvalūs bus šeimininkai turtingi. Tai va, nematyt mums turtų. Anądien vaikis parodė naujus gebėjimus susietus su senu susidomėjimu augalu ir apskabė vazono gyventoją. Ai ir šiaip, pinigai ir vaikai… na ne kažką.
Mažų vaikų tėvai nujaučia, kad ropojantys ir seilėtekio nevaldantys mažiai yra kaip prasti robotai siurbliai. Ne visur kur sudrėkino prabraukė, palieka balas, įstringa keistose vietose ir kažkodėl persekioja naminius gyvūnus. Leidžiami garsai kita tema.
Kiek spalvų, kiek atspalvių džiugina atėjusius aplankyti mažo vaiko tėvus. Neveltui į košytes įmaišėm burokėlį, kitoj gi buvo moliūgo, trečioj džiovinta slyva. O mažius pasistengė ir atnaujino drabužius, baldus bei kilimą. Tai gal interjero dizaineris auga?
Mažo vaiko tėvo širdis apsala pamačius ropojantį vaikį. Pirmosios kelionės grindimis. Trumpos, nuo kilimo iki pastalės. Galva dunksint į sofos šoną. Karts nuo karto sustojant. Mažiau, kur tu eini, kur tu eini?! Gaudau ir čiumpu vaikį ties Katino kraiko dėže.