Namuosna naujas gyventojas ir prasidėjo komunikacinės bėdos. Girdžiu mylimąją kažką sakant kitam kambary. Šaukdamas klausiu, ką ji ten sakė. Ji atšaukia atgal, kad ne su manim, su mažium kalbėjo.
Dabar namai kaip kokia neprigirdinčių palata.
Namuosna naujas gyventojas ir prasidėjo komunikacinės bėdos. Girdžiu mylimąją kažką sakant kitam kambary. Šaukdamas klausiu, ką ji ten sakė. Ji atšaukia atgal, kad ne su manim, su mažium kalbėjo.
Dabar namai kaip kokia neprigirdinčių palata.
Vyras už vaikiško vežimėlio vairo elgias visai kitaip nei moteris. Šios ramiai sau stumia transporto priemonę, kartais net priparkuoja prie kokio suoliuko, retokai monotoniškai stumdo pirmyn atgal. Vyrai lekia lyg akis išdegę, jie trasoj, jiems reikia pasiekt finišą.
#
Jei prie lovytės nedainuoji nesąmonių, tai tu ne mažo vaiko tėvas. Bet jei tas beprasmybes vadini lopšinėm, darai coverius, užtrunki prie lopšio niūniuodamas bei perniūniuodamas savą kūrybą.
Tai tu ne tik mažo vaiko tėvas, bet ir vaikiui neduodantis užmigt monstras.
Silikoniniai… seilinukai. Geri daiktai, ypač tie su kišenėlėm. Sukuria tokią saugumo iliuziją. Jei vaikiui kas pabėgs iš burnos, tai viską seilinukas sugaudys. Kurgi ne.
Kuo dažniau maitinu mažių, tuo labiau suprantu, kad silikonais reikia apsidėlioti pačiam.
Vyriška vienatvė. Išstūmęs mažių vežimėlyje į miesto gatvę pasijutau vienišas. Ratelių su vaikiais pilnos gatvės, tačiau jų vairuotojos mamos, močiutės ir sesės.
O taip norėtųs tyliai, diediškai, linktelt kitam vairuotojui mintyse tarstelt: „Ką tu?”. „Nieko. O tu?”.
Kas šeimoj svarbiausia? A? Sakysit, vaikas, tėvai, katinas? Ot ir ne. Spėsit, kad šilumą, tarpusavio supratimas, draugiški santykiai? Ir vėl pro šalį.
Mažų vaikų tėvams svarbiausia sveikos nugaros. Be jos nepašoksi, kai vaikis pasileidžia strimgalviais į nežinią.
Namuose turi būt supergalių balansas. Kaip kokiuose Avengers. Vienas turi būt stiprus, kitas baisiai protingas, pirmas svaidyt žaibus, antras manipuliuot, kažkuris greitas, o kažkuris taiklus.
Sėdi sau, mažius su Katinu, ir abu įjungę super ignorą tėvų pastangoms.
NJaunystėj valgydamas mėgdavau skaityt. Sakydavo negražu, nepagarba virėjui ir maistui. Dabar kai valgau dažnai facebookinu ar žiūriu televizorių.
Kas man, mažo vaiko tėvui, galėtų paaiškinti. Kaip? Kaip, po galais, taip greit nutiko, kad mažius valgo tik žaisdamas?
Nesugedo – netaisyk. Sena mechanikų išmintis. Tas pats galioja ir mažų vaikų tėvams. Miega vaikis išsiskėtojęs, persikreipęs, susisupęs? Tegul miega. Pajudinsi – nemiegos.
Tačiau taip rankos niežti pataisyti, apklostyti ir tada supranti, kad ne mechanikas širdyj.
Ant rankų laikydamas mažių, siūlausi padėti mylimajai, tačiau, kad padėčiau, turiu padėti vaikių, bet jį padėjus, turiu aną gaudyti ir nebegaliu padėti mylimajai.
Tai va taip vienas kitam mes ir padedam, nepadėdami vaikio.