Kol buvau didelio katino sugyventinis, tyrinėjau kokie padarai reaguoja į pakvietimą „kis kis”. Katės aiškiai ignoruodavo šį garsą. Bandžiau su paukščiais, kitais gyvūnais. Neveikė.
Dabar karts nuo karto nevalingai mėginu atkreipti mažiaus dėmesį su „kis kis”. Veikia!
Kol nebuvo mažiaus, kreivai žiūrėdavau į grojančius bei garsus leidžiančius žaislus. Maniau jie erzina ir tiek. Tačiau koks transas apima kai atėmus iš vaikio tokį padargą pats netyčia spusteli mygtuką.
Po kelių akimirkų mylimoji prašo nustot grot. Bet juk taip faina!
Kaip mažo vaiko tėvas pradedu įtikėt, kad mažiai yra arčiau nematomo pasaulio nei manom. Karts nuo karto įsistebeilėja į kampą ir šypsos namų dvasioms. Arba kniurkteli savo kalba, o katinas atsako.
Vaikiui nereik laukt nei Kalėdų, gali kasdien su gyvuliukais pakalbėt.
Mažų vaikų tėvai, noriu priminti, kad Kalėdų senelio nėra, tad nemindžikuokite. Greit ieškote raudonų kostiumų, pagalvių vietoj pilvo jei neturit. Nustatykit duslų balsą ir „ho ho ho”.
Atėjo stebuklų metas. Jauni, sveiki vyrai apsimeta senais ir viršsvorio turinčiais.
Maištininkas! Mano vaikis tikras maištininkas. Va ką reiškia žiūrėt per daug „LaisvėsTV” laidų. Mažiui sakom, kad negalima eiti į sandeliuką, jis atsisuka pasižiūri, nusišypso ir rauna tiesiu taikymu ten.
Kelios dienos nepaklusnumo ir bus greit ropojantis perversmas.
Visi kalba apie Dantukų fėją, ir apie tai, kaip iškritęs dantis paliktas po pagalve užkala paūgėjusiam mažiui pinigą. Tačiau visi tyli apie dantų augimo monstrą, kurs mažo vaiko tėvam atneša nemigą, kapšus po akim ir nei vieno vienintelio pinigo po pagalve. Neteisybė!
Mažo vaiko tėvai žino, kad „tvarka bus!”… kada nors. Vaikis visą maistą atnašauja šuniui ir viską valgydamas meta ant grindų. Problema ta, kad šuns tai mes neturim, o Katinas yra labai išrankus, pasikėlęs.
Sėdim su mylimąja maitinimo kėdutės papėdėj ir renkam aukas.
– Klausyk ir pasakyk, kuris geriausiais – ir pradeda vardinti. – Evolita, Gutjiera, Jorida, Konstanta, Linoja, Maila, Midija, Umaiza…
– Čia kas? UABų pavadinimai?
– Ne, mergaičių vardai.
– Gutjiera? Midija?
Sunkus mažo vaiko tėvo gyvenimas kai reikia vardą sugalvoti.
Reik pripažint, mes truputį kaupėjai. Gal prireiks. Vat turim bulvių grūstuvą, kuris seniai turėjo susitikti su perdirbėjais, tačiau iki šiol gulėjo nenaudojamas. Ir ką Jūs manot? Prireikė. Po penkių metų nenaudojimo. Prireikė!
Dar vienas žaislas valgydinimo procese.
Nuropojo vaikis prie orkaitės, mes iš paskos, susėdom ant grindų. Nukeliavo mažius prie laiptų. Mes kartu ir susėdom ant grindų. Prie laukųjų durų, mes ir ten susėdom.
Galėtume vaikį parnešt prie žaislų ir sėdėt patogiai, bet ans kaip vilkas, į ten kur negalima žiūri.
