Autorius: Rapolas Dadu

Mes, tėvai, gavome visokių dovanų. Nuo praktiškų, skanių iki… iki net nežinia kokių.
Bet pati geriausia dovana, bent jau man, vaikių supratimas, kad aš taip pat žmogus, kuriam kartais reikia poilsio, ramybės, apkabinimo, o kartais reikia juoko, šėlsmo ir išdaigų.

Man tėvo diena ne pirmas birželio sekmadienis.
Man kiekviena diena gali būt tėvo diena.
Diena, kai esu ramus, kantrus, teisingas, mylintis. Va tada man šventė, tada jaučiuos gerai pabuvęs Tėvu.
Beliko, kad sutaptų šios dvi šventės.

Jau dabar vaikiai grasina labai stipriai sveikint Tėvo dienos proga.
Bus siurprizas. Kažkas paslėptas, tik Brangiausioji žino kur.
Bus buterbrodas. Gal du.
Vienžo, laukiu nesulaukiu. Tą reklaminė akcija labai įtaigi.

Viskas. Vaikiai iš darželio išleisti, bet nepaleisti. Išleistuvės, bet ne paleistuvės.
Reikalai atšokti, atšvęsti.
Guminukai ir picos suvalgyti. Perliniai danieliai nušerti.
Ryt vėl į darželį iki vasaros atostogų.
O po to, kur reiks tuos vaikus dėt…

Ryt vaikių išleistuvės daržely. Aišku, tokios ten ir išleistuvės. Ryt išleidžia, bet dar du mėnesius eis.
Labiausiai sukrėtė Brangiausios klausimas:
– Kaip jauties, kai tavo mažiai baigia darželį?
Senas, turbūt jaučiuos senas.

Kavinėj vaikis užsisakęs braškinį pieno kokteilį nustebo:
– Koks čia lapas? Kodėl įdėjo dilgėlę?
Tiek tos naudos iš desertų puošybos mėtos ar picų bazilikų lapais, tik daugiau darbo vaikdirbiams nurinkinėjant kompuostuotinus papuošimus.

– Tete, galima aplink namą?
– Tete, galima prie supynių?
– Tete, galima prie aikštelės?
Po to jį užkniso lankstyt pas mane leidimo ir optimizavi užklausą:
– Tete, galiu eit ten kur eina draugas?

Gavom progą pasinaudot pabėgimo kambariu. Vaikiai nusėdo pas tetą kelioms dienoms, o mes pabėgimo kambarin.
Nu kaip pabėgimo, viešbučio. Galėjom skaityt knygas, pabaigt sakinius, valgyti sau užsakytą maistą.
Toks pabėgimo kambarys iš kurio truputį nesnorėjo pabėgt.

Žinau, kad vaikiai naudos užsienio kalbą it ginklą. Įtariau, kad nukreips į mus, bet anys nusitaikė į kitus.
Atostogaujant, jie mandagiai į KIEKVIENĄ viešbučio darbuotoją kreipdavosi „Hello”. Ir KIEKVIENAS atsakydavo su šypsena.
Eidami paskui matėm mažių žiaurumą.

Vaikiai ruošias darželio išleistuvėms. Repetuoja dainas, kurios jiems naujos, o mums, vaikdirbiams, primena mokyklą.
Kartoja frazes, ketureilius ir dar kažką nuo mūsų slepia. Viens kitą kontroliuoja. Sulaiko, kad paslapties neatskleistų.
Ryškiai, žada graudint.