Autorius: Rapolas Dadu

Būna užuominu nepagaunu, po to prisigalvoju.
Su maže nešyklėj ėjom namo. Sutikom pagyvenusią moterį su vaikštyne. Mus užmačius tarė:
—Gerai vaikei, gerai.
Šyptelėjau, linktelėjau, nuėjau. O po to galvoju. Mažė-vaikštynė-nešyklė. Senolė-vaikštynė… ji nešyklėn prašės?

Mažių tėvai gyvena laiko burbule. Nemato metų laikų, tik storėjančius ar plonėjančius vaikių drabužius. Nežino mėnesio vardo, tik kada vėl varyt skiepų. Savaitės dienos visos vienodos. Tačiau paros surikiuotos minučių tikslumu.
O tada tik pyst! ir suka laiką.

Nežinau ar čia metų laikas, ar tamsūs rytai, o gal tam dviejų metų neturinčiam pacanui prasidėjo paauglystė. Nežinau kodėl, bet rytais vaikio žadinimas užtrunka keliasdešimt minučių.
Viena viltis – savaitgalis, jei ir tada ilgiau parps, įtarsiu ankstyvą brendimą.

Jei mažų vaikų tėvai jums pasako, kad atrašys tada kai turės laiko, o pats esat baisiai mandagus, tai… gali tekt labai ilgai, pvz., iki vaikiai gaus pasus.
Tad būkit mieli ir priminkit apie save. Gal po 50-to karto atsiras laiko atrašyt, gal net paskambint.

Sėdim restorane. Mažė ant rankų, vaikis pas meilę. Mano valgo su lazdelėm. Oi ne, lazdeles! Seniukas nubėgo taršyt prieskonių ant kito stalo.
Po stalu jau normalus šiukšlynas.
Maisto dar neatnešė, tačiau pritrupinom atsineštais užkandukais….

Šeimoj daug vidinių juokelių. Vienas išlenda kai bedantė mažoji suzirzlėja. Tada sakom: „mažu dantys dygsta” (nedygsta).
Kita baikė apie trečią vaikį, bet meilė rimtai tarė, kad dviejų gana, ir tai nebejuokinga.
Spėkit kas skėlė joke’ą apie dvynukus kitąmet?

Vis apsilaisto. Vis dalį gėrimo išspjauna. Seilinukas šlapias nuo bandymų numalšint troškulį.
Ir rodos nori, rodos tiesia rankas, bet kaip pro šalį, taip pro šalį. Neapsikentęs tariau:
— Na nemoka mažė gert!
Vaikis prapindzina profesionaliai įsitvėręs buteliuką.

Buvom su vaikiais automatinėj automobilių plovykloj. Mažiai sustingę dairės pro langus, o mes ramindami aiškinom, kad mašina daro „pušku, pušku”.
Užsisvajojaujau apie automatizuotą vaikių plovimą. Įkiši pro vieną galą, o kitam gauni švarų, blizgantį,.. vaškuotą.

Keičiant darbą, naujieji kolegos juokaudami sakė, kad teks lankyt karate treniruotes, nes šefas šio sporto fanas. Norėjau pasakyt negalįs dėl vaikių, bet pamaniau, jog visai gera idėja. Brangiausiąją paimčiau, jei tik naujieji kolegos pažiūrės per treniruotes mažius.

Įmonės vakarėlis. Vienam stalo gale susėda mažų vaikų mamos ir aš. Prasideda tėviškų rūpesčių dalybos.
Šių pasiskundenimų klausos jaunos kolegės. Viena pastebi:
— Tokias istorijas pasakodami atkalbėsit nuo vaikų gimdymo.
Atsisukam į vadovę ir suokalbiškai mirktelim.