Autorius: Rapolas Dadu

Jau sutikinėjam Kalėdas. Vakarais vaikiai kremta kūčiukus. Žiūrim Harry Potterį.
Tad prieš miegą mums reikia atsakyti į krūvą klausimų apie burtininkų pasaulį, stebuklingus gyvūnus bei Hogvartso palikimą.
Eilinė atestacija.
Reiks pasikartot burtažodžius.

Jetau, dar tik tamsaus sezono pradžia, o jau visiems stogai važiuoja nuo tupėjimo namie.
Sienom vaikinai jau lipa. Mes paskui juos. Tuoj pavirsim bestogiais spidermenais prilipusiais prie sienų.

Kai vaikis namie, o man reikia dirbt, darosi baisu.
Ans tyliai:
* užsilipa prie aukštai sukaišiotų saldainių;
* truputį pasitrumpina garbanas;
* nepastebėtas, iš pat panosės, nuknisa planšetę ir tzykia žaidžia užsidaręs sandėliuke, krimsdamas susimedžiotus užkandukus.

Svarstau. Ar mano nuoseklumas, pažadų dėl pasekmių laikymasis, kai vaikiai neklauso, juos išmokys geriau elgtis, ar būt atkakliais ir labiau užknisančiais?

Kokie tie vaikiai būna faini, kai abu supyksta ant mūsų. Tada jie ramiai, draugiškai žaidžia. Tėvų jiems nereik. Galima pagyventi tyloj ir harmonijoj,.. kokias dešimt minučių.
Tada jie susikala tarpusavy ir nori nenori, turi eit žiūrėt ir spręst naują konfliktą.

Geriausias sezono užkandis… Kūčiukai. Eina geriau už barankas, trapučius ar sausaines.
Tokios Kalėdinės sėmkos. Sėdi vaikiai ant sofkės ir treniruoja skrandį šventėms.

Poliklinikoj ima vaikiui kraują iš venos. Dvi seselės. Viena laiko mažiaus ranką, kita beda.
Su sūnum nesuprantam, kam tiek rankų, laikymo.
Vaikis ramiai duoda kraują. Supratusios, koks fruktas papuolė, seselės maloniai nustemba.
O man didi garbė tokį pacientą augint.

Ryte vienas vaikis nori eit į darželį, kitas nori likt namie. Kaip ir gerai. Juk turiu vieną nuvest, kita pasilikti kosėt namie.
Bet nea, tas kur sirguliuoja veržias darželin, sveikas gi, zirzia bo nori likt namie.

Išsikviečia auklėtoja, nes vaikis baisiai kosėja. Parsivedu namo. Pusė dienos ryksmai, klysmai, jokio kosulio.
Vedu kitą dieną darželin:
– Nekoso.
Pasiimu vakare. Sako:
– Koso.
Einam namo, namuose ryksmai, klyksmai, nekoso.
Atsigula, prasideda.
A, va apie ką mes čia.

Žinot kas labiausiai pasigenda per svetimus gimtadienius torto?
Jo jo, tie patys, kurie per savo ne kąsnelio nepragauja. Per draugų paknebinėja ir palieka mums, vaidirbiams, damušt.