Autorius: Rapolas Dadu

Kadais esu rašęs: „Kas nešokinės, kas nešokinės, tas… bus veltui nusipirkęs bilietą į batutų parką!”. Gyvenimas su vaikiais nuolatinis šokinėjimas.
O įdomiausia, kad mažiai pradeda šokdint ir senelius. Pasigavo vaikis Močiulę ir nusitempė į batutą pramogaut.

Kaip greit vaikiai užauga. Kaip staiga ištinka „tuščio lizdo” jausmas.
Surinkom mažius. Pririšom kėdutėse. Nuboginomį darželį. Įstūmėm grupėn. Užtrenkėm duris, ir voila – tuščias lizdas. Trims valandoms, nes vaikę dar tik pratinam. Ji dar nearia pilnos darbo dienos.

Vaikiai labiausiai sutrikdo tėvų miegą. Kažkas sakė, kad auginant mažius tėvai praranda pusmetį miego.
Dabar svajoju, kad manieji vaikiai rytais miegotų tiek, kiek noriu miego AŠ. Bet po kelių metų papaujant, pats nebežinau, kiek gi rytais vartytis lovoj noriu aš.

Bandau nuspėt koks bus rytas. Suvedu energijos išlaidų-įplaukų balansą. Normaliai nevalgė, tai kaip ir 0 įplaukų. Išlaidos: batutas; supynės; smėlio dėžė; penkis kartus aplink sodybą; nuvaryta nuo kojų Močiulė; antras kvėpavimas išnaudotas.
Kelsis 7-tą ar anksčiau?

Išvarom prasieit po apylinkes ir mažius vos ne kožnam sutiktam sako:
— Labas!
Kai kas pasisveikina, kai kas ne. Jei nuduoda negirdėjęs, tai mažius atkaklus. Primygtinai pakartoja:
— Labas!
O iš paskos važiuojanti vaikė dar tarsteli:
— Laaba.
Privers visus sveikintis.

Sakoma, kad šunys užuodžia baimę. Panašų gebėjimą turi ir mažiai. Jie nujaučia, kad esi pavargęs, tad duodas iki išnaktų. Jie žino, jog skauda galvą, tad savo balsą užaštrina iki sunkiai suvokiamo spygčiojimo. Jie užuodžia maudžiančią nugarą, tad prašos ant rankų.

Vaikių žaislus reikia reitinguot. O reitingus spausdint ir dalint gimdymo namuos.
Pavyzdžiui, pardėj tėvusas pasimetęs ties brangiais žaislais. Žvilgt lentelėn. O ten, meškiuko reitingas mažesnis už plastikinių indelių. Ir varo apsipirkt į virtuvinių rakandų skyrių.

Šiltą pavasario rytą gretimo namo balkone pamačiau romantiškai pusryčiaujančius kaimynus. Žinau, kad mažių jie neturi, tad pikdžiugiškai pagalvojau: „Prisiromantinsit vieną kartą ir teks visus savaitgalio rytus pradėt septintą”.
Galima sakyt vaisingų metų palinkėjau.

Kiekvienas turim iš vaikystės atsineštą patiekalą. Manasis, virti ryžiai su kondensuotu pienu. Močiutė vakarienei darydavo.
Kad jūs žinotumėt kaip vaikiai man širdį užgavo. Nei vienam netiko. Lapnojau trys porcijas ir burbėjau sau po nosim: „Kaip galima šito nemėgt?”.

Nežinau kas vaikių primokė. Gal draugai daržely. Gal per teliką prisižiūrėjo. Bet dabar yra problema. Kiekvieną kart einant maudytis jam reik įduot dantų šepetuką. Jis nuvalgo pastą, tada pavalo vonelė, sieną, grindis.
Paskui valo ir vaikė.
Mėtine gaiva dvelkia vonia.