Autorius: Rapolas Dadu

Kol namuose buvo tik vienas mažius, aplinkiniai ramino, kad po metų pusantrų bus lengviau. Kažkaip į gyvenimą įsliūkino vaikė ir lauktas „lengvumas“ nusikelė.
Bet dabar mane neramina, jog vis daugiau tėvų vyr. specialistų, teigia lengviau nebūsiant, tik sunkiau.
Pypt!

Tėvavimas išmoko daug gerų dalykų, kaip kantrybė ar mokėjimas džiaugtis mažais dalykais. Tačiau jis taip pat papildo kompetencijų krepšelį ir abejotinos vertės gebėjimais, kaip manipuliavimas, nuomonės primetimas bei veidmainiavimas.
Jėtau, dar tik treti metai eina.

Mažė kuičias po rytdienai suruoštus rūbus. Brangiausioji sudėlioja komplektą, nes aš tai aprengsiu tinkančias, bet nebūtinai derančiais.
– Rodos auga modistė. – tarsteli meilė žiūrėdama į dukrą.
– Na ne nudistė tai tikrai.
Drabužiai toliau dėliojami ir perdeliojami.

Vaikius įmetam į gan griežtą dienotvarkę. Tada keltis, tada valgyt, pogulkuko, valgyt, laukas, žaist, valgyt ir miegot. Mažių gamintojai tik apie tai ir šneka, kada ir ką jų gaminys daro.
O patys ką? Belenkada eina miegot, nesąmones per netfliksus iki išnaktų spokso.

Su mažium treniruoklių aikštelėje. Ans bėga nuo vienų staklių prie kitų. Visur lipa, viską reikia pabandyt. Aš iš paskos. Ten prilaikau, kitur pakeliu. Ten pasodinu, anava ten nešu. Agregatai gi ne vaikiški, suaugeliški.
Užsimanau pats ant jų padirbėt, bet pala…

Fotkinant ar filmuojant vaikius jaučiuos keistai. Rodos, kad būdamas anapus objektyvo nedalyvauju jų gyvenime. Apima kaltė.
Kitą vertus, vargu ar prisiminsiu po n metų, kad prieš kelias savaites vaikiai valgė ledus, o jų veidai prašės plaunami lauke su laistymo žarna.

Keista, bet kelias valandas, kol vaikiai darželyje, namai išlieka tokie pat tvarkingi. Daiktai neišsiskraido po kambarius, trupiniai nenusėda ant baldų. Tvarka tvyro.
O tada grįžta jie… Bet būnam pasiruošę. Įjungę siurblį, sudrėkinę šluostes, pasiruošę gint tvarką.

Kokius žaidimus žaidžiat savo gyvenimuose?
Mane tai pastarąjį mėnesį vis rusiška ruletė ištinka. Vieną dieną vaikiai ramūs, gražūs, antrą,.. treeečią. O tada tik pist, prasideda nematytas jovalas. Ištinusia galva einu miegot bijodamas ryto.
Ryte jie vėl ramūs, gražūs.

Jie slankioja aplink. Sutemus, mano vaikiams miegant, palei langus krebždena, šnara bei šnibžda. Baltosios naktys, tad pro užuolaidų plyšį stebiu, kaip vėlai vedžiojami mažiai it paklaikę veržias mūsų pievelėn, puola link ištremtų laukan žaislų.
Ryte viskas kaip buvę.

Jau rašiau, kad lovoj randu žaislus, tačiau tai dar ne viskas. Žaislai virtuvėj, žaislai kambary. Jie slepias spintelėj po teliku, jie tyko tavęs duše ir stebi tualete. Užknisa!
Bet, jei kieme pamatau kaimynų vaikį benuknisantį mūsų žaislą, many įsijungia Golumas