Autorius: Rapolas Dadu

Pasiruošimas atostogų kelionei mažiams besisukanti aplink reikalauja tiek jėgų, kad pradedu galvot, kad nafig! Gana tų atostogų. Pavargau dar net neišvažiavęs.
Bandau susidėt savo drapanas, o greta vyksta turto dalybų drama, mažas karas ir paprastas nenuotaikizmas.

Tėvaujant sunkiausia suderinti gimdytojų poziciją vienu ar kitu klausimu ir ją pateikt pagimdytiesiems.
Pavyzdžiui. Kokio mėlynumo turi būt vaikių lūpos prieš traukiant juos iš vandens? Kaip stipriai turi tirtėt mažius, kad abu tėvai vieningai užbaigtų jo maudynės?

Kai pasakom, kad tarp mažių metų skirtumas, dažniausiai išgirstam:
– Tai lengviau. Žaidžia kartu. Bendri interesai.
Jie gi brolis ir sesuo! Jų bendras interesas kovot dėl mėnesių mėnesius nejudinto žaislo bei karts nuo karto, profilaktiškai, įspirti viens kitam.

Mūsų darželis faceboke papostino nuotraukas su mažiais ir tekstu: „Mažieji šiandien laistė daržą. Ragavo žemių. Skaitė knygeles“.
Pala, pala. Kokių dar žemių!? Žinau, kad vaikė tikrai jų ragavo, bet ar taip rašytų darželis?
Skaitau dar kartą. Ai… „valgė žemuogių“.

Naktinėju. Sėdžiu ramiai, tyliai klaviatūrinu, kad tik miegaliai neprabustų. Vienžo, nieko nerūšinu.
Staiga pasigirsta šnarėjimas.
Po tamsius kambarius kažkas klaidžioja. Pasirodo mažius išėjo puoduko ieškot.Nuo tokių šlampinėjimų galima ir apsi… na supratot.

Padėkit išsiaiškint. Vaikiams reikia gražių, brangių, drapanų? Ar tinka ir paprasti drabužėliai?
Man ir pačiam mažiai išpuošti prašmatniais aprėdais gražiau atrodo, bet kas man is to chic ir haute couture, kai palikuonys pirmu taikimu lekia atsisėsti į smėlio dėžę.

Neapsisprendžiu, vaikių migdymas pridaro daugiau žalos ar naudos ekonomikai. Juk vieną vertus suaugęs, išsilavinęs ir gal net pinigo turintis žmogus sėdi, nieko neveikia. Mažių ramina ir bando užmigdyti. Galėtų gi eit dirbt. Kitą vertus augina naują BVP generatorių.

Kartais pagalvoju, kad mažė yra sukta piktavalė. Brolis ramiai sėdi, o ji įsitaiso šalia ir pradeda žnaibyt. Arba nešioja sausainį, bet valgyt pradeda ir pritrupina brolio lovoj.
O kai sumanau sudrausmint, ji pažvelgia žydrom akim ir viską atleidžiu.
Kiba ragana auga.

Iki patėvėjant nežinojau, kad TAS darbas tiek truks. Žinojau, kad bus naujų darbų, bet, kad TAS darbas ės tiek laiko nesitikėjau.
Seniau padžiaut skalbinius užtekdavo minučių. Dabar gi, skalbinių krūvoj vien mažių rūbai ir jų tiek daug, pakabint visus trunka amžinybę.

Su amžium ateina bėdos. Užpūti žvakutes ant torto ir prasideda nevaldomas smėlio birėjimas. Užpakalį pakeli, o ten kopa.
Nemaniau, kad greit teks mažės smiltis siurbliuot, bet matyt jau suseno manoji vaikė į nevaldomą barstytuvą.
O gal gerai pažaidė smėlio dėžėj?