Autorius: Rapolas Dadu

Su tais vaikiais visad taip. Kokioj šeimos šventėj sėdi persikreipęs. Akys į mažius, burna į lėkštę, o užpakalis pasiruošęs šuoliui. Tačiau viską pakeičia JIS – vaikiškas baseinas. Vaikiai patys tarsi prilimpa prie vienos vietos. Neištrauksi mėlinlūpių tirtukų.

Tėvavimas pilnas emocinių nesąmonių. Nuo begalinės meilės, dažniausiai kai vaikiai miega, iki pykčio šiems prabudus ir užsimanius kokio žaislo.
Išvažiavo. Liko tėvas tuščiuos namuos. O viduj, jau po kelių valandų ima kirbėt mylinčio ir laukiančio nerimas bei baimės.

Man įdomu. Kaip gyvena darželių auklėtojos, kurios turi darželinuką? Kai po darbo grįžta namo ir pasitinka mažius, jos džiaugias, kad galės pailsėt? Nes kas čia yra su vienu pabūt. Ar auklėtojas apima jausmas, kad parsinešė darbo į namus ir teks dirbt viršvalandžius?

Tikrai prisikalbėsiu. Gal netyčiom visą turtą atiduosiu. Gal belinksėdamas pasirašysiu kokiai avantiūrai.
Mažius pradeda po truputį pliurpt. Klesteli priešais ir kažką labai įtikinamai pasakoja, o aš supračio neturėdamas tik linksiu ir pritariamai mykiu:
– Mhm. Aha.

Vaikis rodo į kastuvėlio smėlyje nuotrauką, kažką suburba.
–Taip. Kasti smėlį. Kastuvėlis. – atsakau.
Mažius pradeda vaizduot kandimą.
– Ne, ne. Su kastuvu kasti, su dantukais… kąsti.
Va kodėl jie smėlį iš kastuvėlių valgo. Užkandžiauja.
Prakeikti beveik homonimai.

Papizmas pramuša netikėtai. Važiuojam su kolega namo po darbo. Pakelėj sustojęs traktorius. Nesusivaldau ir išsprūsta:
– O! Koks didelis traktorius. – tarsi mašinoj sėdėtų mano vaikiai.
– Gal apsisukt ir nufotkinsi, vaikams parodysi? – juokauja kolega.
Reik atsargiau.

Dviejų tėvų pokalbis.
– Ko toks surūgęs nuo pat ryto? Kibo ne ta koja iš lovos išlipai?
– Jo jo… Ne ta koja pabudęs į š įminiau.
Ir viskas abiem aišku, nes papaujant kiekvienam nutinka š*dinų istorijų. Ir tai apibrėžia ne pasakojimo įdomumą, bet jo ingredientus.

Apie vaikių kūdikišką pieno kvapą sklinda legendos. Ir pats nevengiu svaigintis tuo aromatu. Įmerkiu nosį mažių ševeliūron ir uostą iki nuprotėjimo.
Svarstau, išsivadėja tas kvapas kada nors? Ar manieji vaikiai man stogą galės nurovinėt ilgai ir legalia? Reik taupyt?

Kelionės su mažiais primena žaidimą „Atspėk melodiją“. Tik čia reik iš pirmų zirzirmo garsų nuspėt kokio užkanduko užsigeidė vaikius. Mano duetas retai kada zirzia vienu balsu, tad vienam kišu vieną užkandį, kitam kitą.
Toks persisukęs padavėjas ant priekinės sėdynės.

Pasižiūriu į suaugelius ir kartais nepagaunu iš kur tokie atsiranda. Tada žvilgteliu į vaikius ir viskas paaiškėja.
Žinot pasakyma „baba tank”? Mano mažė kartais įjungia aukštesnė pavarą ir varo nebodama kliūčių.
Kol kas ji ne tankas, labiau kibiriukas be stabdžių.