Autorius: Rapolas Dadu

Darbo dienom mes vaikiams pasakojam, kad ryt anksti keltis.
Nuo penktadienio vakaro mažiai grasina žadint dar saulei nepakilus.
Kažkoks žadintuvų karas.

Anksčiau norėjau, kad vaikiai daugiau valgytų.
Dabar gi, anys įtartinai daug valgo.
Grįžę iš darželio gauna vakarienę. Bet po valandžiukės kitos, pradeda klausinėt: „galima sausainių? galima kabanosių? galimi sūrelių?”.
O po to dar jie stebis kodėl šaldytuvas tuščias!

Kad į darželį nuneštume „nereikalingus” daiktus, ir vaikiai kažko išmoktų apie daugkartinį panaudojimą, pirma reikia tuos „nereikalingus” daiktus nupirkt.
Jie ką, galvoja, kad visi siūlų, sagučių, lazdelių nuo ledų kaupikai?
Tuoj mes sau atsarginių sagų neturėsim.

Tai mano darbas dabar laukt ir truputį padėt. Kažką pataisyt, užsegt, nuo aukščiau esančių lentynų paduot. Dar išklausyt visokias grupiokų paslaptis, belenkaip padainuotas dainas.
O anksčiau tai buvo, ant šono pasiverts negalėjo.
Ai! Dar multikus reikia verst.

Mokomės skaityt su vaikinu:
– P-L-A, bus? – klausiu.
– Plllaaaa…
– Teisingai. N-E, bus? – tęsiu.
– Neee. Plaaaane…
– Na ir T-A, bus? – laukiu sėkmingo finalo.
– Palanga?
Šypsaus, o viduj paslėptas gilus, gilus atodūsis.

Viskas, atrodo savo darbą padarėm, dabar liko tik prižiūrėt, kad nedingtų įdirbis.
Žiūrėdami filmuką vaikiai įvertino rodomą vaikų kambarį ir su pasipiktinimu pareiškė, kad: „jame visada bardakas”.
Gerai, vadinas netvarką jau pastebi.

Daržely pradėjo iniciatyvą, pasidalinkit su auklėtojomis juokingais vaikių pasisakymais, kad vėliau jie papostintų darželio puslapyje.
„Na jau NE!” – pamaniau. „Juokingi vaikių pasisakymai man pačiam reikalingi!”

Vienas iš džiaugsmo, laimės ir nekantrumo dainuoja arijas.
Kitas apimtas tokiu pat jausmų šūkauja, rėkajau, balbatuoja.
Tokiam vat alternatyvaus roko festivaly karts nuo karto tenka sudalyvaut.

Ar žinote, kad tarp:
„Tete, tete as nenoriu eiti į darželį!”
Ir:
„Tete, leisk mums pabaigti piešinius, dar pabūti grupėj, na ir kas, kad mes paskutiniai vaikai ir auklėtoja jau su paltu prie durų.”
Yra lygiai 9 valandos?

Būna dienų, kai viskas neveikia, visi sudirgę, pikti.
Būna, kai tik tėvai zirzena.
Būna, kai tik vaikiai.
Būna, kai visi gerai nusiteikę, ramūs, meilūs ir pūkuoti.
O tada vėl viskas ritas žemyn, vėl viens po kito šetonėjam.
Šiandien buvo puiki diena.
Ech!