Autorius: Rapolas Dadu

Lankom kalėdines instaliacijas. Vienoj pavaizduotos įvairios pasakos. Dukra apeina, apžiūri kiekvieną ir pareiškia:
– O! Pasaka apie Burunduką.
Nustebęs einu žiūrėt kas per pasaka.
– Dukra miela, pasaka apie PAGRANDUKĄ! Pagranduką.

Nežinau už ką mes čia mokam! Vaikiai jau ketvirtą mėnesį eina į šachmatų būrelį, bet Brangiausioji abu sutaršė, nors jokio būrelio nelankė.
Vienžo, dar ne didmeistriai.
Kiek dar laukt tos šlovės?!

Mokykloj buvo mainytuvės. Vaikiai galėjo iškeisti savo šlamštą į kitų vaikų šlamštą.
Mano reakcija pamačius mažės grobį:
– Kas čia per šūdeliakas?
– Čia ne šūdeliakas! – paprieštaravo dukra. – Jis turi ratukus!
– Šūdeliakas su ratukais… – numykiau.

Nu tai vaikiai atsikačialins. Grįžtant iš mokyklos paėmiau abiejų kuprines į vieną ranką ir greit pajutau, kad sunkoka, sunkoka.
Mokslo šaknys ne tik karčios, bet ir sunkios.

Sakau vaikiams skaityti
Sėdžiu su jais.
Skaitau ką jie skaito.
Nusibosta.
Tada pradedu skaityt kas man patinka.
Vaikiai pamato, kad skaitau, patys sėda ir skaito. Pasigrožiu, nusifotkinu ir einu toliau skaityt. Vienžo, ne namai, o kažkokia skaitykla.

Vaikiai optimizavo reikalus. Švenčiant gimtadienį žaidimų kambary anys subėgo į žvakučių užputimo ceremoniją, sudainavo „Su gimimo diena”.
Atsisakė torto ir nubėgo žaist.
Taip ir likau be porcijos išknebinėto torto gabaliuko, kuri vaikiai palikdavo ant stalo.

Akropolio prieššventiniam kamštyje su vaikiais pastovėta.
Miesto Kalėdų miestelis ir eglutė aplankyti.
Šventiškai papuoštos vitrinos Laisvės alėjoj apžiūrėtos.
Spurgytės sušlamštos.
Jau beveik viskas padaryta, o dar tik pirma gruodžio savaitė.

– Na tu ir talentinga, – tarsteliu pamatęs, kad dukra vienintelė apsidrėbė naujus rūbus, nors visi vienodai maliavojom glaistu imbierinius sausainius.
– Ką reiškia „talentinga”?
Tai gerai, kad išsisukau. Žodį paaiškinau, o dėl sarkazmo teisintis nereikėjo.

Vaikiai užmatė telefone juodai baltą nuotrauką.
– O! Senovinė! – pareiškė mažiai.
Aha!
Senovinė.
Kur gi ne!
Toj „senovinėj” jūs nufotkinti.
Tikroj senovinėj nuotraukoj jūsų tėvas plika rūra guli visas nespalvotas ir išsišiepęs.

Vaikiai man pareiškė, kad turi per mažai knygų.
Priminė, kad žaidėjau visad nupirk knygą, jei tik paprašys.
Abu pareiškė norintys eiti į Akropolio knygyną apsiprekint.
Jūs man akių nedraskykit tik!
Pripirksiu tiek, kad žagsėsit skaitydami!