Atsimenat kai mama paseilindavo savo pirštą ir juo pavalydavo veidą. Kažkuriuo momentu tai tapo taip atgrasu, kad visad kildavo mintis: „kaip ta mama galėjo tokią nesąmonę sugalvot, seilint savo vaiką”. Dabar žinau,maitink savo vaiką košėle be rankšluosčio.